Mūrinių bokštinių koplytėlių architektūra
LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvoje plačiai paplitusios mūrinės bokštinės koplytėlės – reikšminga lietuvių tautos kultūros paveldo dalis. Pateikiama medžiaga apie esančius ir jau neišlikusius statinius (ištirta apie 200 koplytėlių) iliustruojama nuotraukomis, patikslinama jų tipologija, aptariamas architektūros liaudiškumas bei profesionalumas. Seniausi išlikę memorialiniai paminklai išmūryti XVIII a. Ypač daug koplytėlių mūryta XIX a. pab.-XX a. pr. Labiausiai paplitę liaudiškų bokštinių koplytėlės: 1) vientiso tūrio; 2) stulpinės; 3) laiptuoto tūrio; 4) koplytėlės su išplėstu viršutiniu tarpsniu. Stilinės bokštinės koplytėlės, patyrusios tiesioginę profesionaliosios architektūros įtaką, turi ryškių konkretaus stiliaus bruožų: barokinės, klasicizmo ir romantizmo epochų, istorizmo epochos, tarpukario koplytėlės. Visais laikais Lietuvoje koplytėlės mūrytos iš vietinių statybinių medžiagų: degtų plytų ir lauko akmenų. Mūrinių koplytėlių paskirtis diktavo jų kompozicijos principus. Kiekvienos bokštinės koplytėlės pagrindinis semantinis ir kompozicinis akcentas buvo viena ar kelios šventųjų figūros. Mūrinės bokštinės koplytėlės harmoningai įsijungė į šalies landšaftą, puikiai atitikdamos tautos pasaulėjautą, tapo neatsiejama kultūros paveldo dalimi. Pagrindiniai koplytėlių kompozicijos principai beveik nesiskiria nuo kitų šalių memorialinių paminklų, tačiau vietinėms liaudies tradicijoms ir stilinei architektūrai veikiant, čia sukurta daug savitų variantų. Lietuvos meistrai šių statinių neperėmė iš svetur mechaniškai, bet juos kūrybiškai perdirbo.Reikšminiai žodžiai: Sakralinė architektūra; Koplytėlės; Liaudies architektūra.
ENThere are no exact data on the beginning of construction of brick tower chapels in Lithuania. The oldest surviving memorial monuments date back to the 18th c., most of which were built at the turn of the 20th c. In Lithuania, the dissemination of brick chapels differs from one ethnographic region to another. A great number of them can be found in Samogitia and Central and Eastern Lithuania. There is a great diversity in the composition of chapels. Simple structures and those of conservative architecture were preferred by folk masters, while professionals would erect more complex memorial buildings influenced by different styles. One or more wooden figurines of saints emerge as the main semantic and compositional highlight of both folk and professionally-designed chapels. In Lithuania several types of folk chapels became widespread: (1) chapels of continuous volume, (2) pillar-type chapels, (3) chapels of the stepped type consisting of two or more tiers, and (4) chapels with a wider upper tier. Brick chapels became widespread throughout the whole of Lithuania. They matched well the country’s landscape, were in conformity with the world outlook of the nation and became an inseparable part of cultural heritage. The basic compositional principles hardly differ from memorial structures in other countries. However, under the influence of the local tradition and the architecture of styles, an abundance of variants of peculiar solutions emerged. These buildings were creatively reconstructed by Lithuanian masters rather than adopted mechanically.
