LTŠio leidinio pagrindą sudaro publikacija teksto "Bukolikos, arba piemenų eilės apie Vilnių. Dešimt eklogų" ("Bukolika abo Wiersz pasterski o Wilnie Eklog X"), esančio Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Kilmingųjų kolegijos (Collegium Nobilium) studentų 1768 m. retorikos ir poetikos pratybų rinkinyje "Ćwiczenia, krasomowskie i rymopisarskie" (VUB RS F3 454, s. 530-550). Rankraštis neturi titulinio lapo, jo autorius nenurodytas. Kadangi rankraštį sudaro daug sudėtinių dalių, pvz., "Pokalbis apie lenkų kalbos stilių, Retorikos reikalavimai panegirinėms kalboms" ir kt., galima manyti, kad daugelis iš jų, taip pat ir "Bukolikos", parašytos skirtingų autorių. Tačiau rankraščio gale įrašyta pavardė JosephiMikosza leidžia manyti, kad būtent jis yra šio rankraščio autorius. Juo labiau, kad Juozapas Mikosza yra realus asmuo, minimas Vilniaus Kilmingųjų kolegijos studentų žinių įvertinimo protokoluose. Rankraščio struktūra ir kai kurie kiti ranka daryti taisymai leidžia manyti, kad tekstas buvo rengiamas išleisti, galbūt imituojant Edukacinės komisijos aprobuotą leidinį "Malonūs ir naudingi žaidimai" ("Zabawy przyjemne i pożyteczne", Warszawa, 1770-1776). Čia publikuojamas "Bukolikų" tekstas yra parengtas pagal reikalavimus, taikomus populiarioms publikacijoms (plg. "Zasady wydawania tekstów staropolskich", Wrocław, 1955). [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Bukolikos; Vertimas; XVIII a. literatūra; Rankraštis; Piemenų eilės; Bucolic; Translation; 18th c. literature; Manuscript; Pastoral poems.
EN"The Bucolic, or the Shepherds’ Verse About Vilnius. Ten Eclogues" (Bukolika abo Wierz pasterski o Wilnie Eklog X) is a fairly unique text in the literature of the Grand Duchy of Lithuania. Although the tradition of the Classical bucolic saw numerous imitations (Edmund Spencer in England, Jacob Balde in Germany, Andrzej Szoneus and Szymon Szymonowie in Poland, and Jonas Rakvicas in Lithuania), we have very few surviving texts, which preserve the original structure of Virgil’s bucolic (ten eclogues, identical names of the shepherds) yet are 'filled' with an entirely new content, a story based on local realiae. In the manuscript by an anonymous 18th century author (possibly by Josephus Mikosza), which is kept at the Manuscript Department of the Vilnius University Library, the poetic images of the Classical bucolic underlie a narrative about the foundation of the city of Vilnius, the deeds, victories and death of the Grand Duke Gediminas. The work, written in Polish, preserves the Classical topoi and the names of Virgil’s heroes (Corydon, Lycidas, Menalca, Damon and others); each eclogue is structured as a dialogue. The shepherds, however, do not speak of love, passion and jealousy, they take to a narrative about the history of the foundation of Vilnius, the beauty of the city and its environs, and its importance and fame.Written in Vilnius in the late 18th century, this work manifests vitality and modifications of the Classical genre and highlights the significance of the history of Lithuania (and of the city of Vilnius in particular) in the 16th to 18th century literature of the Grand Duchy of Lithuania. [From the publication]