Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija

LTMonografijoje tyrinėjama atminties ir vaizdo kultūros sąveika, analizuojami memorializacijos ir vizualumo sklaidos būdai, kurie įrėminti bendruose šių laikų paradigmų rėmuose. Knygoje aptariamas transkultūrinis atminties tyrimų laukas, aktualūs atminties (re)mediacijos ir industrinimo procesai. Taip pat gvildenami globalios vizualinės kultūros dėsningumai, kino ir kitų vaizdinių technologijų įtaka kultūrinės atminties raiškai. Pasaulinių tendencijų atspindžiai išryškinami Lietuvos sociokultūriniame gyvenime. Monografiją grindžia tarpsritinių mokslinių tyrimų metodologijos. Autorės remiasi kultūros antropologų refleksijomis ir vizualinės kultūros studijų prielaidomis. Kultūrologinis tyrimas atskleidžia atminties ir žvilgsnio kaitos trajektorijas, kurios palieka gilų pėdsaką dabarties kultūroje, mene ir viešajame visuomenės gyvenime. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Atminties kultūra; Transkultūrinė atmintis; Kultūrinė atmintis; Muziejų kultūra; Vaizdo kultūra; Refleksija; Memory; Memory culture; Transcultural memory; Cultural memory; Visual culture; Reflection.

ENMemory and visuality are two significant trajectories within the present world that have caused a natural culture change. Since the second half of the XX century nostalgia has been interwoven with repentance, recollection with reminding, drawing the glance towards the past, the collective and individual experience. At the same time, the supply of images featuring creative engineering multiplied. Aiming at recovering memories of the faded history, it has long been searched for cultural heritage and testimonies of national identity. In the memory of poignant historical experiences, the withheld and suppressed content was reanimated, and it gave way to fault recognition and repentance and further induced such processes of memorialization as immortalization of memories, outbreak of commemoration, the necessity to rescue and restore heritage, which are nevertheless slowly outshined by mediation and industrialization of memory supported by the globally functioning technoliberalism. The culture overwhelmed by images has also undergone some critical transformations. The extended limits of visuality have fortified the claims of vision on new horizons of meaning. It seems that the whole world has opened itself up to seeing, which has become a culturally legal form of capital able to bring down the hierarchies of basic human values. Global visuality and visibility have modified the field of culture not merely through drawing public attention and changing the trajectories of glance, but also by affecting memory meaningfulness, institutional activity and cultural reflection. The growing powers of image have turned visuality into an active agent of political combat and the stiffening social and cultural collisions. This way visual culture builds upon memory heritage. It seems that experience and memory expression are placed in the visual culture frame which reinforces aesthetic and emotional performance. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology