Lietuvių etniniai ir autoriniai šokiai Dainų šventėse

LTStraipsnyje aptariami lietuvių etninio šokio ypatumai, lietuviško šokio scenoje istorinė raida, trumpai pristatoma Dainų švenčių pasaulyje ir Lietuvoje istorija. Atkreipiamas dėmesys į sudedamąją lietuvių Dainų šventės dalį – Šokių dieną, pradėtą organizuoti nuo 1950 metų. Straipsnio tikslas – išnagrinėti lietuvių etninių ir autorinės kūrybos šokių santykio problemą, aptariant vienuolikos Šokių dienų programas, vykusias nuo 1950 iki 1998 metų. Šokių pritaikymas aikštei, šokėjų parengimas, kaskart vis naujo šokių repertuaro parinkimas – visi šie uždaviniai sprendžiami organizuojant Dainų švenčių Šokių dienas. Norėdami praturtinti Dainų švenčių šokių repertuarą, choreografai masiniam atlikimui pritaiko vis daugiau etninį pagrindą turinčių šokių, taip pat kuria naujus autorinės kūrybos šokius, remdamiesi ne tik etninės choreografijos subtilybėmis, bet ir papročiais, apeigomis. Dainų švenčių rengimas, eiga, ideologija vertinami prieštaringai, tačiau šios šventės jau tapo neatskiriama mūsų tautos kultūros dalimi, tradiciškai gyva ir šiandien. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių etniniai šokiai; Autoriniai šokiai; Dainų šventės; Lithuanian ethnic dances; Authors dance; Song Festivals.

ENThe article analyses particularities of ethnic Lithuanian dances and historical development of Lithuanian stage dance, as well as shortly reveals the history of Lithuanian Song and Dance Celebration in Lithuania and the world. It draws attention to a dance part of Lithuanian Song and Dance Celebration – dance day – that started from 1950. The objective of the article is to analyse the relationship between ethnic Lithuanian dances and those created by contemporary authors, analysing the programmes of eleven dance days from 1950 till 1998. The adaptation of dances to the dance floor, the preparation of dancers, and choosing new dance repertoire each time are tasks that should be solved while organising dance days of Song and Dance Celebrations. Aiming to add variety to the repertoire of Song and Dance Celebrations, choreographs must adapt more and more ethnic dances to mass performance and create new ones based not only on features of ethnic choreography, but also on customs and traditions. The organisation, the ideology, and the proceeding of Song and Dance Celebrations are assessed inconsistently, but they became indispensable part of our culture which remained alive up to nowadays too.