Atminimų kaip rašymo sau mitas

LTStraipsnio objektas – socialinis atminimų gyvavimo kontekstas.Straipsnio tikslas ir uždaviniai – aptarti atminimus rašančias socialines grupes, ištirti, atminimų kaupimo/nekaupimo motyvaciją, funkcionavimo lauką, leidimo/prašymo rašyti į savo sąsiuvinį atminimus tvarką/seką. Darbe remiamasi Rolando Barto (Roland Barthes) mito samprata, psichologine bei edukologine literatūra. Tyrimai atlikti aprašomuoju (kokybinė turinio analizė) ir interpretaciniu metodais. Lig šiol Lietuvoje atminimai nuosekliau nebuvo tyrinėti, neįtraukti į folkloristikos ar sociologijos aktyvųjį diskursą. XIX a. pab.- XXI a. pr.jie funkcionuoja ir analizuotini kaip kultūros tradicija, pasižyminti specifiniais žanro bruožais, variantiškumu, kaita.Straipsnyje atlikti tyrimai rodo, kad atminimai funkcionuoja lokaliose bendruomenėse, daugiausia tarp klasės draugų. Prašymo/leidimo rašyti į sąsiuvinį atminimus tvarka/seka atspindi amžiaus tarpsnio ypatybes bei klasės kaip socialinės ir ekologinės sistemos ypatybes. Atminimus rašo daugiausia mergaitės. Pradinėse klasėse atminimai-mergaičių “reikalas”, atspindi viduriniojo vaikystės tarpsnio psichosocialinės raidos ypatybę, kai nesankcionuota veikla aktyviausia tarp vienos lyties bendraamžių. Atminimų turėjimo/neturėjimo motyvacija pradinėse klasėse grindžiama savo statuso įtvirtinimu prisitaikant prie grupės normų, mados, o vėliau ryškesnis vidinio poreikio, apsisprendimo aspektas. Pagrindinis atminties tekstas yra ne užrašomas, o atgaivinamas, atkuriamas, tam tikra prasme – pakartojamas kaip istorija.Reikšminiai žodžiai: Vaikystė; Mitas; Mažosios bendruomenės; Children; Myth; Small communities.

ENThe subject of the article is the social context of existence of the memoirs. The objectives of the article are to discuss the social groups and memoirs writing, as well as to analyze the motivation of memoirs accumulation/non-accumulation, working area and the order/sequence of the permission/appeal to write memoirs into one’s notebook. The work follows the conception of the myth by Roland Barthes as well as psychological and educational literature. The descriptive (qualitative analysis of the content) and interpretational methods has been applied in the research. Till now, the memoirs have not been analyzed in Lithuania consistently. In the late 19th and early 21st centuries they have been functioning and analyzed as the tradition, which has the specific features of the genre, variability and fluctuation. The researches of the article show that memoirs are active in local communities, mainly among classmates. The order/sequence of the permission/appeal to write memoirs into one’s notebook reflects the features of the phase of the century and the features of the class as social and ecological system. Mostly, girls like writing memoirs. They reflect the psychological feature of the development of the middle stage of the childhood, when an unauthorized activity is the most active among the contemporaries of the single gender. The motivation of keeping/non-keeping memoirs in the lower school is based on the evaluation of one’s status, by adjusting to the norms and style of the group. Later the aspect of the internal requirement and the decision become more significant. The text of memoir is not being written but refreshed, sort of being repeated as a story.