Nuo polkos iki sonatos: liaudies muzika ir lietuvių akademiniai kūriniai akordeonui

LTStraipsnio objektas – lietuvių kompozitorių akademiniai kūriniai akordeonui. Straipsnio tikslas – nustatyti lietuvių kompozitorių akademinių kūrinių akordeonui sąsajas su liaudiškaisiais kūriniais bei lietuvių etnine muzika. Straipsnyje taikomi analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Apie 1850 m. Lietuvoje pasirodžius armonikoms ir kitiems dumpliniams instrumentams, pradėjo formuotis savitas etninės mizikos reiškinys – liaudiškasis muzikavimas armonikos tipo instrumentais. Šią muzikavimo tradiciją lėmė daugybė veiksnių. Svarbiausiais jų laikytini: lietuvių etninės muzikos ypatybės, muzikantų meninis individualumas, instrumentų muzikinės raiškos galimybės ir akademinės muzikos ypatybės. Apibendrinant autorius daro išvadą, kad lietuvių kompozitorių akademiniuose kūriniuose akordeonui ne itin atsispindi liaudiškosios muzikavimo armonikomis bei akordeonu tradicijos, lietuvių etninės muzikos bruožai, tačiau kiek dažniau lietuviškos akademinės muzikos akordeonui kūrėjai remdavosi lietuvių etninės muzikos ypatybėmis.Kiti liaudiškosios muzikavimo tradicijos požymiai, nors kartais atsispindi akademinio repertuaro kūriniuose, muzikinės medžiagos savitumui nedaug reikšmės teturėjo.Reikšminiai žodžiai: Polka; Sonata; Liaudies muzika; Akordeonas; Lietuvių akademinė muzika; Polka; Sonata; Folk music; Accordion; Lithuanian professional compositions.

ENThe subject of the article is academic works for accordion of Lithuanian composers. The aim of the article is to find the link between works of Lithuanian composers with folk and with Lithuanian ethnic music. The article applies analysis, comparative and generalizing methods. When the accordion and other bellow-type instruments appeared in Lithuania at 1850, it was the first steps of peculiar phenomenon of the ethnic music (playing folk music with the instruments of accordions type). This tradition of playing music has been determined by variety of factors. The most important are: the features of Lithuanian ethnic music, the artistic individuality of a musician, the potential of the artistic expression of the instruments and the academic features of the music. When generalizing the author makes a conclusion that the academic works for the accordion of the Lithuanian composers do not really reflect the tradition of playing folk music with accordion and the features of the Lithuanian ethnic music. However, slightly more often the composers of the Lithuanian academic music for the accordion followed the features of the Lithuanian ethnic music. Other traditional features of playing folk music had less importance for the peculiarity of the musical material, although, they sometimes is being reflected in the repertoire of the academic works.