Pasitikėjimas - esminė valdžios institucijų ir visuomenės sąveikos sąlyga

LTPasitikėjimo problematika valdžios ir piliečių sąveikos aspektu analizuojama keletą dešimtmečių ir jos priežasčių reikėtų ieškoti visuomenėje. Juk pasitikėjimas nesusiformuoja vakuume, lygiai kaip ir jo svarba neatsiranda iš niekur kaip savaime suprantamas dalykas. Juk būtent piliečių pasitikėjimas vienas kitu kaip tam tikros bendruomenės nariais formuoja socialinį pasitikėjimą, kuris ir nulemia politinio pasitikėjimo priežastis ir pasekmes. Politologai, svarstydami socialinio pasitikėjimo ištakas, dažnai jas ryškina siedami su piliečių aktyvumu, dažniausiai - įsitraukimu į politinius procesus dalyvaujant rinkimuose, ir taip tvirtindami politinio dalyvavimo priklausymą nuo politinio pasitikėjimo. Verta pastebėti ir pateikiamus prieštaravimus, kurie, pasak Blind, piliečių aktyvų įsitraukimą į politinius procesus sieja ne su pasitikėjimu, o priešingai - su nepasitikėjimu ar netikėjimu politikais ir politinėmis institucijomis, politine sistema, ir tai siejama su piliečių įsitraukimu į socialinius ar protesto judėjimus, dalyvavimu mitinguose, streikuose, akcijose, kuriuose pasisakoma prieš politikų sprendimus, vykdomą politiką. Dar vienas svarbus aspektas - politinis pasitikėjimas dažnai siejamas su pasitikėjimu atitinkama politine institucija: vyriausybe, parlamentu, politine partija, o pastaraisiais dešimtmečiais - ir pasitikėjimu politiku (asmenybe). Šiame straipsnyje bus apžvelgta politinį pasitikėjimą, jo su(si)formavimą lemianti pilietinės visuomenės komunikacinė sistema, kuri, šio straipsnio autorės nuomone, ir nulemia piliečių politinį (ne)pasitikėjimą politinėmis institucijomis. Šiame straipsnyje bus analizuojamas tik pasitikėjimo valdžios institucijomis formavimasis, nulemtas komunikacinės pilietinės visuomenės sistemos, neįtraukiant į mokslinę analizę kitų politinių institucijų (politinių partijų, individualių politikų). [Iš straipsnio, p. 77-78]Reikšminiai žodžiai: Pasitikėjimas; Pilietinė visuomenė; Piliečiai; Sąvrika; Valdžia; Valdžios insitutcijos; Valdžios institucijos; Vertybės; Visuomenė; Žiniasklaida; Civic society; Civil society; Government; Interaction; Media; Public authorities; Society; Trust; Values.

ENFor decades, researchers have focused on the problems of trust that arise in the interaction between citizens and public authorities. Naturally, the reasons for the trust deficit are to be sought in particular societies. While discussing social trust and its consequences, political scientists often link social trust to civic involvement, most frequently manifested in citizens’ engagement in political processes through participation in elections. Researchers also tend to demonstrate the existence of a causal link between political trust and political participation. Political trust is often associated with the trust vested in the relevant political authorities: the government, the parliament, political parties and also, increasingly over the past few decades, trust in individual politicians. Trust-building is a complicated long-term process determined by individual institutions, their activities, public opinion about them, as well as statements, views and actions of individual politicians in power. Trustbuilding affects public opinion concerning the public authorities and has an impact on confidence in the functioning of a political system. This article covers the civic communication system that leads to political trust and shapes it. In the author’s opinion, this system is the main cause of citizens’ political (dis)trust in political institutions. Without delving into the study of other political institutions, political parties and individual politicians, the article limits itself to the analysis of the process of building trust in public authorities determined by the civic communication system functioning in the civil society.