Viešosios erdvės deformavimo iššūkiai informacijos kovų lauke

LTViešoji erdvė šiandien Lietuvoje dažniausiai suvokiama kaip savotiška duotybė, kuri lyg egzistuoja pati savaime. Ir mažai kas abejoja, kad tokia erdvė apskritai yra. Viešoji erdvė suprantama kaip būtina pilietinio gyvenimo dalis. Ši madinga ir vaizdinga sąvoka pateikiama kaip būtinas demokratijos dėmuo ar net savotiškas priklausymo Vakarų civilizacijai simbolis, įrašytas greta tokių svarbių kategorijų, kaip žmogaus teisės ar žodžio laisvė. Viešoji erdvė, kaip ir dauguma daugiareikšmių sąvokų, sulaukia įvairių aiškinimų bei interpretacijų, kiekviena piliečių karta ar tyrinėtojų mokykla viešajai erdvei bando suteikti sau priimtiną prasmę. Šio straipsnio tikslas, prisimenant klasikine tapusią Jūrgeno Habermaso viešosios erdvės sampratą, - pažvelgti į ją Lietuvos kontekste, mėginti atskleisti skirtumus tarp viešosios ir informacijos erdvės, parodyti, kaip informacijos kovos deformuoja šias erdves ir daro sunkiai prognozuojamą poveikį, kuris būna visai kitoks, negu siekia informacijos karų strategai. Baigdami turėtume prisiminti ir žurnalisto atsakomybės klausimą, kuris į informacijos kovas panardintoje viešojoje erdvėje įgauna ypatingą svarbą. [Iš straipsnio, p. 27]Reikšminiai žodžiai: Habermas, Jürgen; Informacija; Informacinės kovos; Komunikacija; Viešoji erdvė; Visuomenė; Žiniasklaida; Žurnalistai; Communication; Habermas, Jürgen; Information; Information warfare; Journalists; Mass media; Media; Public space; Public sphere; Society.

ENThe public sphere is generally taken for granted in Lithuania today. Few have doubts about its existence. Understood as an inherent part of a functional civil society, this fashionable and vivid term is portrayed as an essential component of democracy, even as a certain symbol of adherence to Western civilisation, inscribed alongside the key categories of human rights and the freedom of speech. Similarly to the majority of ambiguous concepts, the public sphere has a number of differing explanations and interpretations; in fact, every generation of citizens and every school of though attempts to provide its own acceptable meaning to the concept. With due respect to the classical concept of public sphere coined by Jürgen Habermas, the present article analyses the public sphere in the Lithuanian context and attempts to reveale the differences between the public sphere and the sphere of information. The author’s aim is to show how information warfare deforms the two spheres and affects them in unpredictable ways, producing results that are quite different from those pursued by strategists of information warfare. The article also covers the responsibility of journalists as an issue that becomes particularly important when the public sphere is mired in information warfare. [From the publication]

• Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė / Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 206 p.
• Lietuvos politinė sistema : sąranga ir raida / sudarytojai Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis. Kaunas : Poligrafija ir informatika, 2004. 558 p.
• Viešosios sferos teorija ir jos taikymas žiniasklaidos tyrimuose / Laima Nevinskaitė. Žurnalistikos tyrimai. 2008, Nr. 1, p. 173-187.