Akademinės bendruomenės ir universiteto kultūros

LT[...] Vienas iš šio straipsnio tikslų patyrinėti, ar šiuolaikinėje Lietuvoje jau esama prielaidų, skatinančių akademines bendruomenes ugdyti lankstų, nedogmatišką mąstymą, gebėjimą visą žiniją interpretuoti kaip organiškai besiplėtojančią struktūrą, kurios plėtrą sąlygoja ne tik atskirų, specializuotų disciplinų interesai, bet ir pačią universiteto idėją grindžiantis siekis kurti bendrą žinijos kosmosą. Jame susipina ir susilieja įvairūs mokslai, disciplinos, specialybės, tyrimo metodologijos ir intelektualiniai interesai. Čia nekonfliktuojama, nemąstoma priešpriešomis, bet ieškoma bendro pamato, naujų disciplinų sąveikos ir diskursų apykaitos perspektyvų. Tačiau prieš pamėgindami atsakyti į šį tolesnei mūsų akademinės kultūros raidai svarbų klausimą, pirmiausia pasiaiškinkime, koks yra akademinių bendruomenių vaidmuo universiteto kultūroje ir kaip jis susijęs su šiai institucijai keliamais uždaviniais. Straipsnyje remiamasi pamatine teze, kad Lietuvos akademinės kultūros tyrimai neįmanomi be platesnio konteksto, t. y. šiuolaikinių mokslininkų bendruomenių, jų struktūros, akademinio tapatumo ir jį įtvirtinančio mentaliteto analizės. Todėl pirmiausia aptarsime keletą reikšmingesnių šios problematikos interpretacijų ir teorinių požiūrių į akademinių bendruomenių vaidmenį moderniajame universitete, pasitelkdami idėjų acheologijoje ir aukštojo mokslo antropologijoje taikomus tyrimų metodus. [...]. [Iš teksto, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Akademinės bendruomenės; Universiteto kultūros; K. Jaspersas; I. Wallersteinas; T. Becheris; Academic societies; University cultures; K. Jaspers; I. Wallerstein; T. Becher.

ENThe article is an exploration of the structure and ethos of academic communities from a comparative point of view. Discussing the ideas of thinkers such as Karl Jaspers, Immanuel Wallerstein and the anthropologist of higher education Tony Becher, the author insists that many problems caused by a lack of departamental flexibility, the tendency toward specialisation and tribalisation resulted in creating isolated and detached academic „"islands"“ where a rigid mentality dominates. Though these developments were fostered by the general logic of modernity, in Lithuania the tendencies of isoloation of specialities and departamentalisation were much stronger than in Western universities, where during recent years there has been a shift towards broader interdisciplinarity. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology