Pamoka Jedvabne

LT1941 m. birželio 22 dieną prasidėjo vokiečių-sovietų karas. Per kelias dienas vokiečiai užėmė Mazoviją, Palenkę ir Šiaurės-Rytų kresus (liet. - pakraščius, paribius), sovietų užimtus 1939 m., ir kaip Balstogės apskritį prijungė prie Rytprūsių. Vokiečių-sovietų karo pradžia buvo Antrojo pasaulinio karo lūžio taškas. Per pirmas kelias 1941 m. vasaros savaites pagrindinės kovos vyko teritorijoje, kuri prieš karą priklausė Lenkijai. Todėl visų pirma pavojus grėsė Lenkijos piliečiams, o tarp jų pirmiausia - vietiniams žydams. Iki 1941 m. pabaigos vokiečiai išžudė kelias dešimtis lenkų, baltarusių ir apie pusę milijono žydų. Taip pat sudarė tokias sąlygas, kad žudyti arba išduoti žydus galėtųjų kaimynai krikščionys. 1941 m. liepos 10 d. Jedvabne, kluone, vietos lenkai sudegino beveik visus vietinius žydus. Iš daugybės kitų Balstogės ir Lomžos apskrityse 1941 m. vasarą įvykdytų žudynių šios išsiskiria kraupiu aukų skaičiumi ir po karo teistų asmenų, pripažintų kaltais dėl žydų nužudymo arba išteisintų, skaičiumi. 2000 m. Janas T. Grossas išleido knygą „Kaimynai. Žydų miestelio išnaikinimas“. Joje aprašė tai, kas nutiko Jedvabne, taip pat pabandė charakterizuoti tą žmonių grupę, kuri, vokiečių pjudoma, išžudė vietinius žydus. T. Grosso pradėtą kurti vaizdą papildė kiti darbai - Annos Bikont „Mes iš Jedvabno“ ir Tautinės atminties instituto 2002 m. išleista dviejų tomų rinktinė „Apie Jedvabną“. Jų dėka turime įtikėtiną vokiečių esesininkų paskatintos žydus Jedvabne išžudžiusios grupės charakteristiką. Tai buvo „paprasti žmonės“, niekuo anksčiau iš kitų neišsiskyrę to miestelio gyventojai. [Iš straipsnio, p. 323-324]Reikšminiai žodžiai: Jedwabne; Žydai Jedwabne; Žydų naikinimas; Jedwabne; Jews in Jedwabne; Destruction of Jews.