Kuršių ir skandinavų santykiai sagų literatūroje

LTStraipsnyje aptariamos senovės skandinavų sagos ir vikingų susidūrimų su kuršiais paminėjimai jose. Straipsniu siekiama pristatyti skaitytojui senovės skandinavų literatūrą, ypač sagas; parodyti, kaip iš „praktinės“ literatūros žanrų (hagiografijų, teisynų, mokslinių traktatų) bei žodinėje tradicijoje išsaugotų pasakojimų išauga ir kaip rutuliojasi sagų literatūra: supažindinti lietuvių skaitytoją su kuršių paminėjimais sagose, aptarti šių epizodų istoriškumą. Straipsnyje pateikiamos ištraukos iš sagų, kuriose minimi kuršiai arba Kuršas. Aptariant šių epizodų, kaip istorinių šaltinių, patikimumą, nagrinėjama viduramžių autorystės samprata, su ja susijęs „istorinės tiesos“ ir „meninės išmonės“ santykis sagose. Pristatoma „laisvosios“ bei „knyginės prozos“ ir „sinkretinės tiesos“ teorija. Daromos išvados, kad nors patys XIII a. islandai, pasakoję ir užrašę sagas, veikiausiai tikėjo tuo, kas jose pasakojama, sagos anaiptol ne visuomet esti patikimi istorijos šaltiniai; jų reikšmė didesnė kultūros istorijos tyrinėtojams. Vis dėlto įdomu sužinoti, kaip sagose vaizduojami skandinavų vikingų susidūrimai su kuršiais. Iš pateiktų ištraukų matyti, kad tokių susidūrimų iš tiesų būta, ir dažniausiai jie nebūdavę taikūs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sagos (literatūra); Kuršiai; Istorinė tiesa; Meninė išmonė.

ENOld Scandinavian literature occupies a particular place in the treasure trove of world literature. This article discusses the old Scandinavian sagas and the incidents they mention of Vikings’ encounters with members of the Kuršiai tribe. The purpose of the article is to introduce the Lithuanian reader to old Scandinavian literature, especially sagas; to show how the saga literature grew and evolved from the so-called ‘practical literature’ genre (hagiographies, legal codexes, educational tracts) and stories preserved in oral history; to introduce the Lithuanian reader to mentions of the Kuršiai in the sagas; and to discuss the historicity of these episodes. The article includes excerpts from the sagas in which the Kuršiai or their land (Couronia) are mentioned. Discussion of these episodes raises the question of their historical authenticity, including the mediaeval concept of authorship, and the relationship between ‘historic truth’ and ‘artistic truth’ (i.e. imagination) in the sagas. The theory of ‘free prose’ and ‘literary prose’ is presented; likewise the theory of ‘syncretic truth’. The article brings up facts and circumstances that enable the conclusion to be reached that: even though the 13th century Islanders who composed and wrote down the sagas probably believed the stories they were writing about, sagas are not always a reliable source of historical information; they are more important to students of the history of culture. Nonetheless it is interesting to know what the sagas say about the Scandinavian Vikings’ encounters with Kuršiai. From the excerpts provided in the article it can be seen that there certainly were some such encounters, and most often they did not end peacefully. The Kuršiai are portrayed as warriors who pillaged settlements along the Scandinavian coastline, and Couronia is depicted as a land that more than one Viking leader would have loved to conquer.