LTDanielis Beauvois’as, ištvermingas ir negailestingas lenkų kresų tradicijos kritikas, daugybę kartų yra atkreipęs dėmesį į kresų mito kenksmingumą, ypač tada, kai rytinės Respublikos teritorijos yra laikomos organiška senosios Lenkijos dalimi. Labiausiai prancūzų istoriką erzino permanentinis Rytų tapatinimas su Lenkija, kad ir klasikiniu jau tapusiame Jacko Kolbuszewskio veikale apie kresus, pasirodžiusiame serijoje, pavadintoje „O tai ir yra Lenkija“. Ne be pagrindo jis tvirtino, kad požiūris į Respublikos rytines žemes kaip lenkų valstybės integralią teritoriją ne tik sumenkina istorinės Lietuvos (Lietuvos ir Baltarusijos) vaidmenį ir politinę reikšmę, taip pat Rusios-Ukrainos, bet visų pirma iškreipia daugiataučio valstybinio organizmo - senosios Respublikos - vaizdą. Taigi pasvarstykime keletą klausimų, kurių reikšmė, atrodo, yra pagrindinė, stengiantis suprasti problemos esmę, taip pat įvertinkime D. Beauvois’o argumentus - kiek jie pagrįsti ar nepagrįsti. [Iš straipsnio, p. 106]Reikšminiai žodžiai: Kresai; Tradicija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Istorinė atmintis; Kresy; Traditinion; Historic memory.