LTA. J. Greimo ir A. Kašubienės laiškai pateikiami autentiški, išlaikant jų leksinę specifiką - nepaisant to, kad abu gyveno svetimuose kraštuose, lietuviškai susirašinėjo pavydėtinai gražiai ir sklandžiai, o kur ne kur pasitaikančios neteiktinos svetimybės tik suteikia charakteringų bruožų jų jaunystės (tarpukario) lietuvių kalbos portretui; knygoje jos niekaip neskiriamos. Naujesnė išeivių kalbos savybė - kitų kalbų žodžiai ir jų vediniai, į kalbos srautą natūraliai įsipinantys iš kasdienių, darbinių kontekstų - šioje knygoje žymimi žvaigždute ir aiškinami puslapio apačioje. Tikrinių vardų transkripcija bei datų rašyba nesuvienodinta ir palikta originali; datos subtiliai atskleidžia laiško rašymo situaciją, o jų įvairovė šioje knygoje iškalbinga. Visai neženkliai taisyta laiškų sintaksė, kai kur pakeičiant žodžių tvarką ar pirminę skyrybą taip, kad ji būtų įprastesnė šiandieniniam skaitytojui, tačiau stengiantis neįterpti skiriamųjų ženklų ten, kur jų buvo vengiama. Taip pat pagal dabartines normas sulietuvinta keleto tarptautinių žodžių rašyba (scbizofrenija, psychoanalizę, nevrozė, plevritas ir kt.). Šiais nedideliais redakciniais pataisymais siekta išsaugoti autentišką turiningos kalbos grožį ir nepažeisti intriguojančio, įvairiapusio, kartais sukrečiančiai atviro ir trapaus kalbėjimosi - ir, dažnai, susikalbėjimo. [Iš teksto, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Aleksandra Kašubienė; Laiškai; Egodokumentai; Algirdas Julius Greimas; Aleksandra Kašubienė; Letters; Ego documents.