LTLiberalų propaguojamas vertybių neutralumas nėra tai, kuo jį bandoma pristatyti. Po politiniu neutralumu slepiasi mokslinio mąstymo įtaka. Samprotavimai apie vertybinį neutralumą padeda įtvirtinti liberalizmo politinės filosofijos principus. Piliečiai gali laisvai kritikuoti politines institucijas, tačiau negali išsivaduoti nuo to, ką Michelis Foucault vadino „tiesos režimu“. Už istorikų metodologinio neutralumo galima rasti mokslinio mąstymo sąlygotąpožiūrį į pasaulį. Tautinio atgimimo laikais susižavėjimą istorija apibrėžė politiniai tikslai. Vėlesnį istorijos supratimą pradėjo valdyti smalsumas ir noras plėsti žinojimą. Tai du skirtingi dalykai. Pradėję nuo tautos išskirtinumo įrodinėjimą istorikai pradėjo veikti priešinga kryptimi - ieškoti visuotinių dėsningumų. Nuo tautos išskirtinumo pereita prie nekatrosios giminės istorijos. Mokslininkai vadovaujasi empirinio determinizmo principais, neleidžiančiais vertybinio teiginio, kad tautos buvimas yra svarbiau negu jos išnykimas. [Iš straipsnio, p. 38]Reikšminiai žodžiai: Politinis neutralumas; Liberalizmas; Istorizmas; Political neutrality; Liberalism; Historicism.