LT[...] Pirmasis rašytinis šios srities šaltinis yra 1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto išleistas V. Gorodeckio vadovėlis "Techninė termodinamika". Jame randame visus pagrindinius šiluminės technikos terminus. Kai kurie jų pasenę ir dabar pakeisti kitais: viduje energija (vidinė energija), cilinderis (cilindras), o kiti, kaip spaudimas (slėgis), naudingo veikimo koeficientas (naudingumo koeficientas), vartojami ir dabar. Didelį terminų norminimo darbą atliko prof. A. Novodvorskio parašyti ar redaguoti politechnikos žodynai. Nemažą terminų norminimo darbą nuveikė Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto komisija, išleidusi (deja, nedideliu tiražu) apie 10 šiluminės ir branduolinės technikos terminų sąsiuvinių. Kaip svarstymo medžiaga jie buvo platinami tarp aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dėstytojų bei tos srities mokslininkų ir labai svariai prisidėjo prie terminų norminimo, tačiau plačiajai visuomenei jie nebuvo prienami, tapo bibliografine retenybe. Daug didesnį poveikį terminų norminimui turėjo prof. P. Brazdžiūno redaguotas "Fizikos terminų žodynas" ir G. Daugėlos sudarytas "Rusų-lietuvių kalbų politechnikos žodynas". Kauno technologijos universiteto (buvusio KPI) Šilumos ir atomo energetikos katedros dėstytojai jais naudojosi rašydami vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Tačiau reikėjo įvardyti ir naujose technikos srityse atsiradusius procesus ar medžiagas, sukurti trumpus ir aiškius terminus. Visos inžinierių šilumininkų ir atomininkų kartos išauklėtos vartojant šiuos terminus, jie plačiai paplito ir nusistovėjo, tapo norminiai. Šis žodynas pirmiausia skiriamas šiluminės ir branduolinės technikos specialistams, kasdien susijusiems su šios srities technika. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Šiluminė technika; Branduolinė technika; Terminai; Daugiakalbiai žodynai; Thermal engineering; Nuclear engineering; Terms; Multilingual dictionaries.