Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką

LTIki tol, kol buvo įgyvendinta 2014 metų ES ir atitinkamai 2017 metų Lietuvos viešųjų pirkimų teisės reforma, interesų konfliktai viešuosiuose pirkimuose, jų samprata, požymiai, teisinis vertinimas, objektyvios praktinės apraiškos nebuvo plačiai analizuojamos nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje. Iš esmės šiuo aspektu pasikeitus teisinei ekosistemai, nurodytas mokslinis tyrimas tapo aktualus. Mokslinis interesų konfliktų teisinis pagrindimas tapo ypač reikalingas, kai teismai vienas po kito susidūrė su praktinėmis šio reiškinio situacijomis ir pradėjo kelti susijusius klausimus ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir, bent jau Lietuvos teismų atveju, adresavo klausimus ES teisminėms institucijoms. Atitinkamai ši publikacija yra skirta išspręsti minėtą akademinės analizės poreikį ir atsakyti į klausimus, kas yra laikoma intersų konfliktu bei kaip jį vertina ES ir Lietuvos teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų ginčus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešųjų pirkimų teisė; Interesų konfliktai; Teismų praktika; ES viešųjų pirkimų direktyva; Public procurement law; Conflicts of interest; Case law; EU public procurement directive.

ENThis article is a result of concentration of our attention into the scholar matters related to the concept of conflicts of interest in the public procurement law. We started from the analysis of the notion of conflicts of ineterst and we were extremely interested in whether the same definition of the mentioned phenomenon, which was previously adopted in other fields of public law, was supposed to be attributed to the public procurement law. After we have answered this question, we moved on with the examination of the relavant case law, which became rich in a field, at least in Lithuania, during the recent years. We outline two types of conflicts of ineterst in public procurement law and explain their features, differences and legal regulation. Simultaneously, we dive into the deep research of the Lithuanian and the CJEU case-law and iliustrate what an impact it made to the evolution of the main subject of this article. Finally, we put some emphasis on the academic examination of the relevant legal norms of the EU public procurement directive and compare the text of this European legislation to the line of resoning suggested by the courts in public procurement disputes. [From the publication]