Rimas Tuminas: the last romantic of the Lithuanian theatre

LTRimo Tumino spektakliams būdinga romantinė pasaulėjauta, pasižyminti žaismingumu. Straipsnyje aptariama Tumino spektaklių estetika. Savo karjeros pradžioje pasirinkęs mažai žinomus dramos kūrinius, Tuminas įrodė esąs subtilus psichologinio realizmo tradicijos reformatorius, puoselėjantis savitą žaidybinio teatro viziją. Teatro scenoje jis kūrė atpažįstamą, bet gana keistą pasaulį, kuriame kasdienis gyvenimas virsta poezija, o lyrinė ar dramatiška pjesės linija įgauna šiek tiek ironiškų atspalvių. Jau savo pirmuose darbuose Tuminas parodė nepaprastą sugebėjimą išryškinti aktorių kūrybiškumą ir padėti jiems sukurti netikėtas, daugialypes jų įkūnijamų veikėjų interpretacijas. Apibendrinime teigiama, kad savo spektakliuose Tuminas neformuluoja idėjų, o išsamiai nagrinėja tam tikrą temą, tai darydamas su neprilygstamu išradingumu ir subtiliu humoro jausmu. Tarp pagrindinių jo spektaklių temų yra vaikystės, namų ir pažadėtosios žemės arba prarasto rojaus ilgesys. Tumino teatras, kaip ir jo spektaklių personažai, yra kupinas romantiškos dvasios, tačiau pasižymi saviironija. Jo personažai yra romantiški, tačiau labiau panašūs į Cervanteso Don Kichotą, o ne į Schillerio Don Karlą. Režisierius taip pat yra panašaus tipo kūrėjas, trokštantis perteikti savo nuostabiausias fantazijas ir priversti žiūrovus pamatyti tai, ko iš esmės neįmanoma parodyti materialioje scenos erdvėje. Taigi jo teatro estetika iš tiesų leidžia žiūrovams pasijusti tarsi teatro puotoje, vienijančioje jos dalyvius.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos teatras; Režisūra; Rimas Tuminas; Romantikas; Romantizmas; Šiuolaikinis Lietuvos teatras; Contemporary Lithuanian theatre; Lithuanian theatre; Rimas Tuminas; Romantic; Romanticism; Theatre direction.