LTLenkų muzikos istoriografijoje giesmė „Bogurodzica“ laikoma seniausiu Lenkijos giesmių kultūros paminklu, užrašytu penkline. Straipsnyje analizuojamos šios giesmės ištakos ir paplitimas XIV–XV a. pradžioje Lenkijos muzikos kultūros kontekste ir Kijevo Rusios bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aplinkoje. Tyrimas pristato pagrindines rašytines „Bogurodzicos“ apraiškas XV–XVI a., analizuoja žodinį tekstą ir giesmės melodijos ištakas. Straipsnyje aptariami Karaliaus Vladislovo II Jogailos dvaro rusėnai muzikantai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvaro ir Teutonų ordino muzikiniai ryšiai, Dievo Motinos šventyklų vieta ir prasmė Kijevo Rusioje, karinės maldos Dievo Motinai karališkoje rusėnų aplinkoje, giedojimas Dievo Motinai prieš kovą Kijevo Rusioje ir rusėnų Dievo Motinos kultas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis tyrimas suteikia naujų, pagrįstų priežasčių suvokti „Bogurodzicą“ kaip senosios rusėnų kultūros palikimą ir leidžia įtraukti šį kūrinį į Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos muzikos istoriografiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dievo Motinos kultas; Bogurodzica; Karinė malda; Kovos giesmė; Rusėnai muzikantai; Riurikų dinastija; Gediminaičių dinastija; Jogailų dinastija; Kijevo Rusia; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Cult of the Mother of God; Bogurodzica; Battle prayer; Battle song; Ruthenian musicians; Rurik dynasty; Gediminas dynasty; Jagiellonian dynasty; Kievan Rus’; Kingdom of Poland.
ENIn Polish musical historiography, the song Bogurodzica is considered to be the oldest artifact of Polish song culture written in a staff notation. This article attempts to study the history of this song’s emergence and distribution not only against the background of Polish musical culture of the late 14th– early 15th centuries, but also under the conditions of the Kievan Rus’ and the Grand Duchy of Lithuania. Firstly, the article presents the main written sources of the Bogurodzica in the 15th–16th centuries and analyzes the title, verbal text and the plot of the Bogurodzica as well as the origins of the melody. Secondly, the text focuses on Ruthenian Court Musicians of the King Władysław II Jagiełło, musical contacts between the courts of the Grand Duke of Lithuania Vytautas and the great masters of the Teutonic Order, the place and meaning of the Mother of God churches in the Kievan Rus’, battle prayers to the Mother of God in the Ruthenian princely environment, singing to the Mother of God before battle in the Kievan Rus’ and the Ruthenian cult of the Mother of God in the Grand Duchy of Lithuania. This research provides new grounds to consider the Bogurodzica as a piece of work of the ancient Ruthenian culture and suggests that eventually it could be included into the contemporary musical historiography of Ukraine, Belarus and Lithuania. [From the publication]