Lietuvių etninis instrumentinis muzikavimas XX amžiuje: tradicijų kaita

LTAutoriaus tyrimų duomenimis, lietuvių etninio instrumentinio muzikavimo XX amžiuje įžvelgiami du laikotarpiai: nuo šimtmečio pavadžio iki IV dešimtmečio ir nuo to dešimtmečio iki V dešimtmečio pabaigos – VI dešimtmečio pradžios. Pirmuoju laikotarpiu labiau muzikuota etniniais, antruoju – bendratautiniais, atklydusiais į Lietuvą iš kitų regionų muzikos instrumentais. Pastebimiausia įtaka Žemaitijos instrumentinio muzikavimo repertuarui buvusi iš Centrinės, o Aukštaitijos ir Suvalkijos – iš Centrinės bei Vakarų Europos. Rytų Europos įtaka akivaizdžiausia Dzūkijoje ir rytų aukštaičių švenčioniškių muzikavimo tradicijose. Ši įtaka lėmė smuiko, armonikos, basetlės, cimbolų, netgi dūdų orkestro instrumentų bei europietiškųjų šokių įsitvirtinimą Lietuvoje. Tradicijų kaitė lėmė ne tik perimtieji instrumentai, jų repertuaras, bet ir socialinės bei ekonominės sąlygos: nuo 1922 m. Lietuvos Respublikoje vykdyta žemės ūkio reforma, suskaidžiusi įprastą kaimo bendruomenės gyvenseną, II Pasaulinio karo ir pokario sunkumai, sovietizacija, pagaliau – melioracija ir vienkiemių bei kaimų gyventojų perkėlimas į kolūkių bei tarybinių ūkių gyvenvietes. Galutinai tradicinis instrumentinis muzikavimas Lietuvos kaime užgeso VII dešimtmečio viduryje, pasikeitus šokių muzikos madai ir įsigalėjus elektriniams muzikos instrumentams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė muzika; Instrumentinis muzikavimas; Tradicijos; Ethnic music; Instrumental music; Traditions.

ENAccording to the author’s latest research, traditions of ethnic instrumental playing underwent the two main periods: the 30s and the late 40s or early 50s of the 20th century. The 1st period was linked with the main ethnic, whereas the 2nd – with playing international music instruments that reached Lithuania from other regions. Repertory and tradition of playing of the Samogitians (western Lithuanians) were greatly influenced by the Central Europe while the impact upon the Highlanders (northeastern Lithuanians) and the Suvalkiečiai (southeastern Lithuanians) came from both Central and Eastern Europe. The influence of Eastern Europe is more evident in the tradition of the Dzūkai (southern Lithuanians) and the Highlanders in the district of Švenčionys (eastern Lithuania). This influence led to the establishment of orchestra instruments, such as violin, squeezebox, basedle, hammered dulcimer, even pipes, and European dances in Lithuania. Alteration in traditions was determined not only by the takeover of instruments, their repertory, but even social and economic conditions: agricultural reform of the Republic of Lithuania since 1922, which divided the usual lifestyle of rural community, World War II and post-war hardships, sovietisation and, finally, melioration and transfer of granges and village people into settlements of collective or Soviet farms. The tradition of ethnic playing of the Lithuanians became completely extinct in Lithuanian villages in the middle of the 60s after the change in the fashion of dance music and establishment of electrical music instruments.