LTJaučiuosi sujaudintas ir pagerbtas, Algirdo Juliaus Greimo šimtųjų gimimo metinių proga galėdamas prisiminti šj neeilinį žmogų, kuris buvo vienas pagrindinių mano mokytojų ir suvaidino lemiamą vaidmenį mano intelektiniame gyvenime. Tai unikali galimybė apibendrinti viską, už ką esu jam skolingas. Norėčiau patikslinti kai kuriuos dalykus, juos periodizuodamas. Todėl, manau, niekas nesupyks, jei iš pradžių trumpai išdėstysiu mudviejų susitikimo priešistorę. Iš tiesų mes susitikome išskirtiniu moksliniu laikotarpiu, su kuriuo tiesiogiai susijęs visas mano indėlis į struktūrinę semantiką. Kalbant glaustai, tuo metu gamtos mokslų (fizikos, chemijos, termodinamikos, biologijos) srityje iškilo vadinamieji morfodinaminiai matematiniai modeliai: terminu „morfodinaminis“ čia apibūdinami dinaminiai gamtinių morfologijų modeliai, iš kurių patys žinomiausi - Renė Thomo katastrofų teorijos modeliai. Kaip tik tokiame visiškai naujame kontekste aš ir stengiausi performuluoti Romano Jakobsono, Louiso Hjelmslevo, Claude’o Lévi-Strausso ir Greimo struktūralizmą. Semiolingvistinį struktūralizmą reikėjo suvienyti su morfodinamine matematika: tai buvo techniškai sudėtingas ir epistemologiškai nebanalus mokslinis nuotykis. Kad nekiltų neaiškumų, iškart pabrėšiu, jog terminą „morfologija“ vartosiu tradicine, o ne lingvistine (morfosintaksės) prasme: morfologija - tai išorinė tam tikrą sandarą turinčių dydžių forma. [Iš straipsnio vertimo knygoje "Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos", p. 595]Reikšminiai žodžiai: Struktūralizmas; Semiotika; Estetika; Katastrofa; Transcendentinė estetika; Kanoninė mito formulė; Ikoniškumas; Kognityvinė lingvistika; Modalumas; Algirdas Julius Greimas; Catastrophe; Aesthetics; Transcendental aesthetics; Canonical formula of myth; Iconicity; Cognitive linguistics; Modalization; Semiotic; Algirdas Julius Greimas.