Greimo mitologijos kodas

LTPrabėgus beveik 40 metų nuo Algirdo Juliaus Greimo studijos Apie dievus ir žmones, jo mitologijos tyrimų metodai Lietuvoje vis dar nėra giliau nagrinėti. Nors būta Kęstučio Nastopkos ir Virginijaus Savukyno pastangų pristatyti Greimo mitologijos darbų semiotines prielaidas bei poros Greimo įkvėptų monografijų, jo įnašas į lietuvių mitologijos ir senosios kultūros pažinimą nėra pakankamai įvertintas mitologų ir kultūros istorikų, o laikui bėgant ir patys tyrimų rezultatai nepelnytai užmirštami ir ima grimzti į praeitį, nors jų galimybės toli gražu dar nėra išnaudotos. Iki šiandien nėra atskleista, kur slypi Greimo mitologijos tyrimų paslaptis, - kodėl jie taip išsiskiria iš šios srities lietuviškų darbų, kokiu būdu Greimo galva ir ranka į sistemišką visumą sujungia paskirus vaizdinius ir atgaivina jų religinę, kultūrinę, politinę reikšmę. Ar tai priklauso nuo mokslininko talento, prigimtinio gebėjimo įžvelgti ir išryškinti esminius dalykus, ar nuo ypatingo žiūros būdo, kurį suteikia ištobulinti moksliniai įrankiai? Nušluostydama dulkes nuo Greimo mitologijos tyrimų, šiuo straipsniu siekiu atskleisti svarbiausias Greimo metodologines nuostatas, leidusias jam skaityti lietuvių mitologiją kaip rišlią semiotinę sistemą. [Iš teksto, p. 417]Reikšminiai žodžiai: Mitologija; Algirdas Julius Greimas; Mythogogy; Algirdas Julius Greimas.