Ideologija A. J. Greimo semiotikos perspektyvoje

LTGreimo supratimas ypač aktualus mūsų laikais ir mūsų regione, kur dominuoja, viena vertus, sociologizuojantis požiūris į ideologiją, susiaurinantis ją iki politinės ar socialinių grupių sferos, ir, kita vertus, stigmatizuojantis požiūris į ideologiją, tapatinantis ją su totalitariniais režimais bei propaganda. Nors, pasibaigus šaltajam karui, o ypač žlugus socialistinių šalių blokui, Vakarų pasaulyje nebeliko dominuojančios, totalitarinės, visas sritis. persmelkiančios, per propagandą ir terorą primetamos ideologijos, kaip ir seniau, taip ir dabar ideologija veikia visose gyvenimo srityse - tik ji ne viena, o jų - „legionas“. Lyginant su „didžiųjų pasakojimų“, didžiųjų ideologijų laikais, pasikeitė ideologijos šaltiniai ir raiška. Bent jau Vakaruose paprastiems piliečiams ji retai kada pateikiama kaip sisteminga istorinio pasaulio vizija, nuosekli politinė programa, sugalvota ideologų-propagandistų kokioje nors »Informacijos ir Propagandos ministerijoje“. Kaip ir visas postmodernusis pasaulis, taip ir jame veikiančios ideologijos liovėsi būti sistemingos, jos reiškiasi decentruotai, fragmentiškai, išnyra lyg savaime, „iš niekur“, bet kartu ne mažiau atkakliai ir plinta lyg užkrėtimas. Jų veikimas, kaip ideologijai būdinga, dažnai paslėptas, užmaskuotas. Jos pasirodo senius communis formomis per masinės komunikacijos priemones (įvairiausios nuomonės, įsitikinimai, vertinimai, pateikiami kaip savaime suprantami, neginčijami - nes »natūralūs“, geri, nes taip galvoja „visi“), kartais jos pridengtos „ekspertų tiesos“, „mokslo“, kartais - fikcijos, meninių pramanų kauke. Šiais laikais ideologija kaip niekad iki šiol slepia, neprisipažįsta esanti ideologija.Tiek marksizmo klasikai, tiek neomarksistai gerai suvokė skirtumą tarp ideologijos kaip politinės programos ir ideologijos raiškos iš pažiūros visai neideologiniuose diskursuose. Semiotika praverčia ten, kur ideologija reiškiasi ne manifestais, ne politinėmis programomis, ne kaip „idėjų sistema“ (tam pakanka politinių mokslų, pažinimo filosofijos ar sociologijos), o būtent ten, kur ji persirengusi arba sensus communis drabužiais (kasdieniame ar medijiniame diskurse), arba fikcijos rūbais (literatūroje, kine, reklamoje). Semiotinės analizės įrankiai gali praversti tiek „ideologijos mokslui“, tiek įvairiausioms „ideologijų kritikoms“, stokojančioms adekvataus diskurso analizės instrumentarijaus. [Iš teksto, p. 347]Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Ideologija; Ideology; Algirdas Julius Greimas.