Imanentiškumo principas Greimo semiotikoje

LTVadinamasis imanentiškumo principas, viena iš pagrindinių Algirdo Juliaus Greimo semiotinės teorijos sąvokų .ir diskurso analizės metodologinių pamatų, jos raison d’etre, yra ir bene dažniausiai kvestionuotas bei labiausiai kritikuotas - ir semiotikos priešininkų, ir jos pasekėjų; šiuo požiūriu su juo galėtų konkuruoti nebent semiotinis kvadratas. Imanentiškumo principo kritika „iš išorės“, iš kitų teorinių perspektyvų (nuo hermeneutikos iki recepcijos teorijos ir literatūros ar kultūros sociologijos), diskusija su vadinamuoju tekstocentrizmu ar tekstiniu fundamentalizmu būtų labai plati tema. Vien jos apžvalgai tektų skirti mažų mažiausiai visą straipsnį ar net rašyti pasipriešinimo šiam principui istoriją, kurio vienas skyrius galėtų būti ir šio principo nesupratimo istorija. Mat neretu kritikos „iš išorės“ atveju imanentiškumo principas suvokiamas tiesmukai - arba teigiant, kad jis reiškia apskritai teksto istoriškumo ar socialumo neigimą, arba manant, kad jis liudija pozityvistinį tikėjimą, jog tekstą galima „iššifruoti“, rasti tą vienintelę, kalbinėse struktūrose įkalintą prasmę. Parafrazuojant Massimo Leone galima teigti, kad tokie klišiniai kritikos argumentai, dažnai pasitelkiami naudojantis antriniais šaltiniais ar vadovėliniais semiotikos pristatymais, liudija menką semiotikos išmanymą, o atmetant imanentiškumo principą ar tekstinę analizę apskritai, su vandeniu išpilamas ir kūdikis. Tai nereiškia, kad, žiūrint iš „vidaus“, iš semiotiko pozicijų, šis principas dabar atrodo neproblemiškas.Kai kurie Greimo mokiniai šiandien klausia, ar imanentiškumo principo suabsoliutinimas, radikalizavimas ir kartais net vulgarizavimas nebus viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių semiotika nebėra intelektualinės minties centre, dėl kurių kartais net neužsimenama apiesemiotikos indėlį, kai grįžtama prie jos iškeltų problemų - pavyzdžiui, naratyvumo. Greimo teorijos pasekėjai siūlo imanentiškumo principų revizuoti ir taip semiotiką bent jau padaryti pajėgią atsakyti į šiandienos iššūkius, jei ne grąžinti į intelektualinės minties centrą4. Kai kurie revizijos siūlymai bus aptariami šiame straipsnyje. Tačiau mums taip pat rūpės, ar, nepaisant kartais gana kategoriškų imanentiškumo principo formulavimų, pasirodančių paties Greimo teoriniuose veikaluose, praktinėse analizėse, asmeniniuose komentaruose, nesama šio principo įtrūkiu, paradoksų, ar neišplečiamos jo ribos ir nenumatomos transformacijos galimybės. [Iš teksto, p. 299]Reikšminiai žodžiai: Semiotika; Imanentiškumas; Algirdas Julius Greimas; Semiotic; Immanence; Algirdas Julius Greimas.