Globalizacija ir lietuvių tautos saviteigos kultūra: santykio trajektorijos

LTStraipsnyje dėmesys koncentruojamas į globalizacijos sukeliamas socialinio bei kultūrinio pobūdžio negrįžtamas transformacijas, ypač į tas, kurios liečia tautos ir jos valstybės sąveiką, nuo kurios priklauso tautos galių išsiskleidimas. Autoriaus žvilgsnis koncentruojamas į kultūros prasme nusilpusios (dėl istorinių aplinkybių) lietuvių tautos socialinės organizacijos negatyviąsias charakteristikas ir jų nulemtą socialinę politinę tautos bei valstybės elgseną. Pateikiama labiau sustruktūrinta jų sociologinė išklotinė. Žvilgsnis taip pat koncentruojamas į tuos autoriaus suformuluotus ir pagrįstus valstybės bei visuomenės integralumą ir tvarumą užtikrinančius vadybinės elgsenos principus, kurių akcentavimas bei įgyvendinimas gali teigiamai veikti socialinio veiksmo subjektus ir tuo prisidėti prie negatyviųjų reiškinių blokavimo. Tai: konsenso kultūros (pilietinio sutarimo), komunitarizmo ir privatumo dermės, dvasingumo (idealiųjų vertybių) ir materialumo (daiktiškojo pasaulio) dermės, intelekto ir veiksmo dermės, tautinės (nacionalinės) kultūros ir supranacionalumo dermės ir kt. principai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Tautinė savimonė; Kultūra; Socialinė ir politinė organizacija; Globalization; National self-consciousness; Culture; Social and political organization.

ENThe article focuses on the irreversible social and cultural transformations caused by globalisation, especially those which are related to the interplay between the nation and its state and which determine the efflorescence of the nation’s powers. The author concentrates on the negative characteristics of the Lithuanian nation’s social organisation, which was culturally weakened due to historical circumstances, and the consequent social political behaviour of the nation and the state. The article presents their more structured sociological outline. Furthermore, the article focuses on those principles of managerial behaviour that ensure the integrity and the stability of the state and the society. The author argues that their emphasis and implementation may positively affect social actors and thereby contribute to blocking the negative phenomena. These are the following principles: the harmony of the culture of consensus (civic accord), communitarianism and privacy; the harmony of spirituality (ideal values) and materialism (the material world); the harmony of intelligence and action; the harmony of national (ethnic) culture and supranationality; and other principles.