A. J. Greimo semiotikos ratelis

LTNė vienas susitikimas neišsiverčia be klausimų. Jų būna egzistencinių ar tiesiog profesinių, tenka vienaip ar kitaip atsakyti, kas „esi“. „Vadinasi, jūs poetas? Rašytojas? O gal filosofas?“ - „Ne, nieko panašaus: aš semiotikas.“ - „O koks? Pyrsininkas ar lotmanistas?“ - „Nei toks, nei toks. Greimininkas!“ Savaime suprantama, nė vieno iš šių būdvardžių nereikia laikyti su asmenybės kultu susijusios ištikimybės ženklu: tai tiesiog etiketės. Jomis įamžinamas tėvų įkūrėjų - Charleso Sanderso Peirceo (1839-1914), Jurijaus Lot- mano (1922-1993), Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992) - atminimas, o žinovai tarp savęs jomis naudojasi nurodydami pagrindines teorines kryptis, kurioms priklauso šiuolaikiniai semiotikai. Trys tarpusavyje besikalbančios intelektualinės šeimos - o gal trys konkuruojančios mokyklos? Mums atrodo, kad teisingiau būtų kalbėti apie atskirus ir savarankiškus, tam tikrais atžvilgiais vienas kitą papildančius, tos pačios disciplinos mąstymo ratelius. Bent jau taip stengsimės apibūdinti „greimiškąją“ tyrimų grupę, mėgindami aprašyti jos raidą ir funkcionavimą, o kartu suprasti jos įtakos pobūdį bei mastą, taip pat paaiškinti tos įtakos ribas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Semiotika; Algirdas Julius Greimas; Semiotic; Algirdas Julius Greimas.