Europos kultūrinės tradicijos tąsa "Wolfenbüttelio postilėje" (1573

LTWolfenbüttelio postilė (1573/1574) apima liturginių metų perikopinius sekmadienių ir šventadienių pamokslus. Antraštiniame lape išvardyti devynių liuteronų teologų vardai (su pridėta pastaba „ir iš kitų“) liudija, kad Wolfenbüttelio postilė yra ypatingas Europos lotyniškosios evangelikų liuteronų homiletikos tradicijos florilegijas lietuvių kalba. Postilėje gausu Antikos autorių, Bažnyčios Tėvų, Viduramžių teologų bei istorikų ir humanistų veikalų ištraukų ir parafrazių, taip pat sentencijų ir trumpesnių bei ilgesnių pasakojimų – alegorijų, paralelių, mitų, stebuklinių pasakojimų bei hagiografijos pavyzdžių. Tai pirmieji liturginės ir pasaulietinės literatūros vertimai į lietuvių kalbą. Wolfenbüttelio postilė rodo, kad lietuvių kalba ir kultūra jau nuo pat rašytinės literatūros pradžios perima intelektinę amžių patirtį apibendrinančią Europos kultūros tradiciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos kultūros tradicijos recepcija; Evangelikų liuteronų pamokslai; Postilė; Senoji lietuvių kalba; Wolfenbüttelio postilė; Old Lithuanian language; Postil; Reception of the European cultural tradition; Sermons of Lutherans; Sermons of evangelical lutheran; Wolfenbüttel's postile.

ENThe so-called Wolfenbüttel Postil (1573/1574) – an anonymously handwritten Lithuanian Lutheran work, which originated in the period between 1565 and 1573 – is a compilation based on at least ten Latin postils. This codex, consisting of sermons dedicated to an entire liturgic year, is the oldest Lithuanian coherent text which is not restricted only to the translations of a canonical text. Furthermore, it is one of the most extensive texts in the early modern history of Lithuanian. The Postil testifies the dissemination of Reformation writings and ideas in the Lithuanian language area and represents a florilegium of European homiletic tradition. It includes considerable parts of an originally written text and of hardly verifiable compilations. Methodologically, the translation is typical for the 16th century. Literally translated excerpts are followed by originally written parts, or translations from other sources are included. The Lithuanian translation is selective and paradigmatic. The text is supplemented with exempla f idei, quotations, allusions and paraphrases. The Wolfenbüttel Postil thus offers an anthological reception of numerous classics, church fathers, medieval theologians and various medieval and early modern historians: Strabo, Cicero, Pliny the Elder, Pliny the Younger, the Disticha Catonis; Athanasius, (pseudo-)Augustine, (pseudo-) Jerome, Gregory of Nazianzus, John Chrysostom, Josephus Flavius, Eusebius of Caesarea, (pseudo-)Hegesippus, (pseudo-)Basil the Great, Rufinus of Aquileia, Sulpicius Severus, Cassiodorus, Vigilius of Thapsus, Leo the Great, Fulgentius of Ruspe, Gregory the Great, Isidore of Seville, (pseudo-)Bernard of Clairvaux; Paulus Diaconus, Dietrich of Apolda and Pomponius Laetus (Giulio Sanseverino). A large part of the European cultural tradition could have reached the Lithuanian-speaking audience through this Postil for the very first time. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History