Etnonimai XVI-XVII a. latvių kalbos tekstuose: latviai, lietuviai, rusai

LTStraipsnyje, remiantis Latvių kalbos senųjų tekstų korpuso medžiaga, apžvelgiama latvių, lietuvių ir rusų tautybių pavadinimų vartosena XVI ir XVII a. latvių tekstuose. Straipsnio tikslas – nustatyti minėtų etnonimų vartosenos specifiką senojoje latvių raštijoje, konstatuoti, kokiomis reikšmėmis šie etnonimai vartoti, ar esama kokių nors jų vartosenos dainuojamojoje latvių tautosakoje skirtumų. Daroma išvada, kad latvio įvardijimų dviem iki mūsų dienų žinomomis formomis – latvietis ir latvis – randama senuosiuose (tiek rankraštiniuose, tiek spausdintuose) tekstuose jau nuo XVII a.: daugiausia dalykiniuose verstiniuose tekstuose ir žodynuose, taip pat originaliuose, latviams skirtuose religiniuose tekstuose, pavyzdžiui, Ernsto Glücko 1685 m. Naujojo Testamento vertimo pratarmėje ar Georgo Mancelio pamokslų knygose. Lietuvius įvardijančių etnonimų leitis, lietaviets ir lietavnieks yra patekę į XVII a. žodynus, religiniame kontekste šiek tiek etnonimų paminėta ir Mancelio pamokslų rinkiniuose. Vis dėlto iš šių tekstų ne visada galima tiksliai nustatyti, ar lietuviai įvardijami kaip kaimyninė tauta, ar kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyventojai. Skirtingai negu liaudies dainose, senojoje raštijoje žodžiu leiši neapibūdinami latviai.Rusų įvardijimų vartojimas latvių kalbos senuosiuose tekstuose, palyginti su latvių ir lietuvių etnonimų vartosena, kiek skiriasi: 1) žodis krievs minimas XVI a., 2) šis etnonimas yra patekęs ne tik į pirmuosius latvių leksikografinius šaltinius ir tiesiogiai latviams skirtus originalius religinio turinio tekstus (ypač pamokslų knygas), bet ir į religinius tekstus, verstus iš kitų kalbų, – atsižvelgiant į to meto istorines sąlygas, originaliuose tekstuose esantys etnonimai buvo keičiami žodžiu krievs, 3) žodžio dalis kriev- XVII a. neretai pasirodo botanikos terminologijai priskiriamuose žodžių junginiuose ar dūriniuose, kuriais pavadinami iš svetimų šalių atvežti augalai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnonimai; Etnonimai, senųjų latvių kalbos tekstų rinkinys; Latvių kalbos senųjų tekstų korpusas; Latvių tekstai; 16 amžius; 17 amžius; XVI–XVII a. latvių tekstai; 16th – 17th c.; 16–17th century Latvian texts; Corpus of old Latvian texts; Ethnonyms; Latvian texts; The Corpus of Early Latvian Texts.

ENThis article discusses the usage of ethnonyms denoting Latvians, Lithuanians and Russians in 16–17th century Latvian texts that are included in the Corpus of Early Latvian Texts. The objective of this article is to analyze the details of how these ethnonyms are used in these texts, the meanings attributed to them (especially in the case of ethnonyms denoting Lithuanians and Russians) and the differences from their usage in folklore. It is concluded that latvietis and latvis – two ethnonyms denoting Latvians – can be found in texts (including unpublished manuscripts) dating back as early as the 17th century. The majority of them are practical texts, such as dictionaries, but there are original religious texts addressed to Latvians themselves, too – e.g., Eernst Glück’s preface to his New Testament translation of 1685, or the sermon books by Georg Mancelius. The ethnonyms denoting Lithuanians – such as leitis, lietaviets and lietavnieks – also appear in 17th century dictionaries, occasionally also in the sermons by Mancelius. However, it is not always possible to tell whether these terms are used to denote an ethnicity or the inhabitants of the respective country. Unlike Latvian folksongs, the 17th century texts never use the ethnonym leiši to refer to Latvians. Regarding the ethnonym denoting Russians in the early Latvian texts, there are several differences from the usage of denotations of Latvians and Lithuanians: 1) The word krievs (“Russian”) appears already in the 16th century; 2) It is included not only in the first Latvian lexicographical sources and in original religious texts (for instance the sermon books), but also in translated religious texts, where it has been employed as an equivalent of the ethnonyms used in the original texts; 3) In the 17th century, the word krievs has sometimes been included in compound botanic terms denoting plants introduced from other countries. [From the publication]