Laiko sakiniai su "kuomet" senojoje ir dabartinėje lietuvių kalboje

LTStraipsnyje apta riamas laiko sakinių su jungiamuoju žodžiu kuomet vartojimas senuosiuose lietuviškuose raštuose ir dabartinėje lietuvių kalboje. Laiko sakiniai su kuomet ypatingi tuo, kad XX a. pradžioje Jono Jablonskio kalbos norminimo darbais prasidėjusi siūlymo jų vengti kampanija nepajėgė šių sakinių išnaikinti; bet ir dabar jie nėra oficialiai mėgstami – kalbos kodifikavimo specialistai ir šiandien laiko sakinius su kuomet apibūdina kaip per dažnai vartojamus. Nors apibendrinančio pobūdžio gramatiniuose dabartinės lietuvių kalbos aprašuose apie laiko sakinius su kuomet vos užsimenama (plg. Ambrazas 1976), o kai kuriuose išvis nutylima (plg. Ambrazas 1997; 2006a (1994)), minėti sakiniai aptariami Europos kalbų prieveiksminių sakinių prijungimo rodiklių tipologiją ir istoriją pristatančiame Berndo Kortmanno darbe Adverbial Subordination (Kortmann 1997). Situaciniai, semantiniai ir poziciniai laiko sakinių su kuomet modeliai rodo, kad senųjų lietuviškų raštų laiko sakiniuose vartotas kuomet atitinka visus būtinus prieveiksminio prijungimo rodiklio parametrus. Tai leidžia kuomet apibūdinti kaip tradiciškai paveldėtą laiko sakinių prijungimo rodiklį ir nustoti abejoti gramatiniu ir kontekstiniu šios laiko sakinių šeimos tinkamumu dabartinei lietuvių kalbai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai; Prieveiksminiai sakiniai; Prijungimo rodiklio parametrai; Prieveiksminis prijungimo rodiklis kuomet.

ENThis article discusses the usage of subordinate clauses of time with kuomet in Old Lithuanian and Modern Lithuanian. The morphosyntactic structure of time clauses with kuomet, recorded in old Lithuanian writings (both translations and original texts), is rather similar: they are usually employed to emphasize the exceptionality of a certain moment or situation; therefore, they use negatives or other syntactic means that highlight exceptionality rather frequently, whereas time clauses with kuomet become an important part of the argumentative discourse. Situational, semantic and positional models of time clauses containing kuomet show that kuomet used in the time clauses of old Lithuanian writings meets all the necessary parameters of an adverbial subordinator. The usage of time clauses with kuomet in the original works of the authors of the old writings attributed to different dialects – Jonas Bretkūnas, Zacharijus Blothnas and Konstantinas Sirvydas – prevents us from considering kuomet as a dialecticism. The time clauses with kuomet used in Modern Lithuanian are also used to describe the situations of two actions that are related to exceptionality and the importance of a special moment. This enables us to define kuomet as a traditionally inherited adverbial subordinator of time clauses and to stop doubting the grammatical and contextual suitability of this subtype of time clauses for Modern Lithuanian. [From the publication]