LTRecenzijoje aptariama Grażynos Jurkowlaniec studija „Raižinių paveikumas. Romietiška Tomo Treterio grafikos kūryba ir jos europinė įtaka”, publikuota Krokuvos universitete 2017 m. Studijoje atsispindi antropologo Alfredo Gello idėjų įtaka, tačiau jo teorija nėra išsamiai paaiškinta. Knygoje nagrinėjamas Terterio grafinių darbų gyvenimas ir platus jo veiklos tinklas. Autorė raižinius laiko aktyviais, turinčiais paveikumo galią, ir kelia klausimą, kokį vaidmenį spaudinių recepcijos procese atliko žmogiškieji veiksniai bei materialios sąlygos. Treterio (Tomus Treterus, 1547–1610) asmenybė ir kūrybinis palikimas anksčiau tyrinėtas nedaug, tad ir šiuo atžvilgiu studija nauja. Lietuvoje jis žinomas kaip Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio piligriminės kelionės užrašų vertėjas į lotynų kalbą, knygos pratarmės autorius. Pagrindinis studijos objektas – sudėtingos kompozicijos Romos Katalikų Bažnyčios alegorija „Katalikų Bažnyčios atvaizdas“, sukurta XVI a. kardinolo Stanislovo Hozijaus užsakymu. Idėjiniu autoriumi laikomas Treteris. Svarbiausias tikslas – atkurti alegorijos recepcijos mechanizmus, atsižvelgiant ir į aplinkybes, kurios nulėmė vėlesnių darbo versijų sklaidą po Europą. Darbas yra tarpdisciplininis, jis išryškina įspūdingą sociokultūrinį tinklą, leidžiantį suvokti ne tik vieno grafikos darbo įtakos mastą, bet ir XVI a. vidurio – antros pusės Romos Katalikų Bažnyčios atstovų poziciją, kuriamą ir platinamą ikonografiją, jos reikšmę.Reikšminiai žodžiai: Istorija (XVI a.); Teologai; Kūrybinis palikimas; Grafikai (dailininkai); History (16th century); Theologians; Creative Legacy; Graphs (Artists).