Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti

LTKnygoje aptariama švietimo / ugdymo, kultūros ir gamtos sąsaja. Svarstoma, kur ugdant dėti akcentus, kas šiandien yra svarbiausia, o jei visos sritys svarbios, – kaip jos konkuruoja ar sąveikauja, kuria nauja pasaulį. Švietimo, kultūros ir gamtos sąsaja komplikuoja į jų lauką įsiveržusios ir didelę įtaką darančios informacinės technologijos, skaitmeninis pasaulis. Tiriami galimi ateities keliai ir kokių pavojų tuose keliuose slypi, aptariama, kokie gali būti pozityvūs rezultatai, atsargiai įsiterpus žmogui į šį visų sričių integracijos procesą per švietimą darnios plėtros dėlei. Nauji konceptai ir naujos idėjos, siūlomos postmodernios ir posthumanistinės filosofijos ir jų pagrindu kuriamos ugdymo filosofijos, kuria vadovaujamasi šioje monografijoje, nėra nei paprasti, nei lengvai pritaikomi. Tai labiau panašu į vaizduotės projektus, kartais visai pakvaišusius, bet neabejotinai labai dosnius savo naujų ižvalgų. Ir vis dėlto šie vaizduotes projektai jau testuojami ir įgyvendinami. Be to, byloja apie sėkmę, sprendžiant daugelio dalykų, iš jų neįdomaus, nuobodaus mokytojo, suvaržyto ir dogmiško bei siaurai mąstančio švietimo profesionalo, taip pat konservatyvios mokyklos bei griežto, bet neaktualaus ugdymo turinio, problemas. [Anotacija knygoje]

ENThe issues of education are inseparable from politics, economic conditions, shifts in culture and many other aspects of what we in the present times usually choose to describe as the state of postmodern capitalism. Some criticize it, while others develop instruments for strengthening it – and sometimes, each lose their reference points and contribute to consolidating the opposite side. Such are the grimaces of neoliberalism and the contemporary world, grimaces that befell us and to emancipate ourselves from which is an incredibly di cult task: to discern that which we create and how we create from that how we ourselves are being a ected and created. Education is both transforming and being transformed, yet this is done not in some obscure space but in the daily and localized culture, which is in uenced by various outer and inner forces. It is convenient that in the most familiar environment, the more or less clear reference points, values and approaches are still retained and recognized; however, what raises concern is that all of the mentioned elements are gradually incorporated into the zone of power of the new postmodern culture, which serves the postmodern global capitalism and neoliberalism. Most of the educational projects are nowadays prompted and initiated by various international organizations. Among them are the OECD, IMF, WBG and UNESCO, which are concerned with how could Lithuania be integrated into the global cultural context and the competitive market, and how can Lithuania secure its place among its other state-partners that are seen in the global arena. [...]. [Extract, p. 329]