Reikšmingumo taikymas finansinio audito metu: Lietuvos auditorių požiūris

LTFinansinių ataskaitų auditoriai, rinkdami audito įrodymus, turi atsakingai vertinti reikšmingumo parametrus ir priimti objektyvius profesinius sprendimus dėl reikšmingumo apskaičiavimo metodų, palyginamosios bazės ir procentinės normos. Atliekamo tyrimo tikslas ištirti Lietuvos auditorių ir jų padėjėjų požiūrį į reikšmingumo koncepcijos taikymą ir jų sprendimų priėmimą. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą kokioms palyginamosioms bazėms ir procentinėms išraiškoms Lietuvos atestuoti auditoriai ir jų padėjėjai teikia pirmenybę nustatydami reikšmingumą konkrečiam audituojamam sektoriui. Tyrimu siekiama nustatyti vyraujančias darbinio reikšmingumo reikšmes; įvertinti kaip tokie veiksniai kaip audituojamo kliento verslo sektorius, audituojamo kliento rizika, dydis, bendradarbiavimo trukmė, ankstesnių metų audito rezultatai paveikia finansinio kintamojo bei procentinio dydžio pasirinkimą; išsiaiškinti kokios reikšmingumo nustatymo ribos yra svarbios auditoriams, jų padėjėjams priimant profesinį sprendimą. Anketinei apklausai pasirinkti respondentai – Lietuvoje atestuoti auditoriai ir auditorių padėjėjai. Duomenys analizuojami naudojant IBM SPSS Statistics programą. Rezultatų vertinimams taikomos dažnių lentelės, skaičiuojamos proporcijos. Vertinant 65 tyrime dalyvavusių asmenų duomenis, nustatyta, jog 95 proc. respondentų praktikoje daugiausiai naudoja pavienės taisyklės (pastovaus procento) metodą. Kiti mažiau aktyviai naudojami metodai yra atitinkamai: kintamo dydžio metodas, kombinuotas, absoliutinio dydžio metodas ir statistinės formulės.Tyrimo duomenys pagal ūkio sektorius rodo, kad apdirbamosios gamybos, prekybos, statybos, transporto paslaugas teikiančioms įmonėms labiausiai tinkamais rodikliais reikšmingumui nustatyti yra 1–5 proc. nuo pagrindinės veiklos pardavimo pajamų, finansiniam sektoriui 1–5 proc. nuo palūkanų pajamų, o ne pelno siekiančioms organizacijoms 1–5 proc. nuo finansavimo pajamų. Reikšmingumo nustatymo sudėtingumą lemiantys veiksniai pagal svarbą išsidėsto taip: aiškios metodikos neturėjimas; reikšmingumo metodikos trūkumai; reikšmingumo neapibrėžtumas tarptautiniuose audito standartuose; alternatyvių reikšmingumo nustatymo būdų nežinojimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Audito įrodymai; Darbinis reikšmingumas; Finansinis auditas; Reikšmingumas; Audit evidence; Financial audit; Materiality; Performance materiality.

ENThe gathering of audit evidence requires the external auditor’s responsibility for assessment of the materiality and for making adequate professional judgement when selecting relevant methods for calculations of the materiality parameters, the comparative basis and the percentage rate. The objective of this article is to reveal the methods of determining materiality in the audit practice. Research provides the answers to the following questions: which of the materiality evaluation methods and what level of materiality percentage rates are the most popular and relevant for professional judgment about materiality in a specific audited sector? The research tasks are meant to determine the prevailing values of performance materiality, assess the influence of financial variables and the percentage limits, find out which areas of materiality are important for auditors and what issues of materiality should be given priority. Respondents selected for questionnaire survey are certified Lithuanian auditors and assistants of auditors. The data is analyzed using the IBM SPSS Statistics. By analyzing the data it was found that most of auditors very often use the single rule method. Other methods are respectively used less: variable-size method, combination, absolute-size method and statistical formulas. The factors determining the complexity of materiality issues are 1) the lack of a clear methodology 2) non-consideration of the audited entity size; 3) the uncertainty of materiality in the International Auditing Standards; 4) the ignorance of alternatives for determining the materiality; 5) the lack of consideration of the economic sectors in the methodology for the materiality evaluation.The research data shows that depending on the economic sector the most relevant indicators of manufacturing, trade, construction, transport services enterprises are between 1% and 5% from the main sales revenue, of financial sector 1-5% from interest income, of non-profit organizations 1-5% from funding income.

• Kūrybos visuomenė: tyrimo metodai ir problemos / Tomas Kačerauskas. Logos (Vilnius). 2014, 80, p. 6-15.
• Reikšmingo iškraipymo ir specifinių rizikos veiksnių identifikavimas finansinių ataskaitų audite / Deimantė Žukauskaitė, Dalia Daujotaitė. Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika 2022, t. 26, 1 html.
• Socialinių tyrimų metodai : apklausa / Inga Gaižauskaitė, Svajonė Mikėnė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 284 p.
• Statistikos metodai socialiniuose ekonominiuose tyrimuose / Stanislovas Algimantas Martišius. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 578 p.