Muzikinės garsinės komunikacijos (MGK) reikšmė neįgaliųjų (VCP) psichologinei bei socialinei adaptacijai

LTStraipsnyje pristatoma muzikos terapijos įtaka neįgalių vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, psichologinei ir socialinei adaptacijai. Muzikinė kalba – intonacinis improvizacijos metodas – šiame tyrime interpretuojama kaip įrankis alternatyviai neįgalių vaikų, turinčių žodinės komunikacijos sutrikimų, komunikacijai. Muzikos garsai kuria sąveikai ir santykiui palankią atmosferą, taip padėdami plėsti vaikų saviraišką ir gebėjimą bendrauti. Muzikos psichologijos ir muzikos terapijos pagrindas – komunikacinė intonacijos funkcija. Vaiko intonavimas, kartu su pedagogo akompanavimu, sukuria bendrą muzikinės intonacijos vaizdą, o tai jau yra sąveikos, bendravimo rezultatas. Netiesioginis muzikos kūrimo procesas paskatina vaiką būti laisvam, renkantis garso charakteristikas – toks procesas dauguma atvejų pasiteisina ir yra laikomas vertingu. Kriterijus, kuriuo apibrėžiama komunikacijos proceso kokybė, yra emocinis prisiderinimas, sinchroniškumas, intonacinis adekvatumas, taip pat toninių ir ritminių struktūrų kompozicija. Straipsnyje išryškinamas emocinių veiksnių vaidmuo tolimesniam intonacinio žodyno vystymuisi. Komunikacijos – vokalinių improvizacijų dialogo – pavyzdžiai šiame straipsnyje naudoti, remiantis anksčiau atliktais garso įrašais. Straipsnio autorė daro išvadą, jog muzikinė terapija ir komunikacija turi teigiamą įtaką cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. [Iš leidinio]

ENThe article presents an analysis of the influence of musical sound communication to the psychological and social adaptation of non-verbal children with severe cerebral palsy. Musical language – intonation improvisational method – is interpreted as a tool for alternative form of communication of children with verbal communication disorders in this research. Musical sounds create an atmosphere of interaction and relationship, thus widening borders of their self-expression and communication skills. The communicative function of intonation is being discussed on the basis of music psychology and music therapy. A child’s intonations combined with a teacher’s accompaniment create a picture of musical intonations – a result of mutual interaction. Indirect music making process provides the child with freedom to choose characteristics of sound and can be interpreted as valuable in the majority of cases. The criteria that define the quality of the communication process are emotional adjustment, synchronisation, intonation adequacy and the composition of tonal and rhythmical structures. The article singles out the impact of emotional factors on further development of current intonation vocabulary. The communication examples and interpretations of dialogue vocal improvisation used in this article are based on the analysis of audio recordings. In conclusion, it can be inferred that the musical sound communication has a corrective effect on the psychological and social development of children with CP. [From the publication]