Senieji lietuvių raštai I: archajinės posesyvinės formos ir konstrukcijos : studijų knyga

LTStudijų knygoje analizuojamos XVI–XVII amžiaus lietuviškų raštų formos ir konstrukcijos, kuriomis reiškiama viena iš universaliųjų kalbinių kategorijų  posesyvumas. Tiriant posesyvumo raišką lietuvių kalboje, svarbus yra diachroninis požiūris, nes posesyvumo raiškos priemonės per keletą šimtų metų yra nemažai pakitusios. Vienos posesyvinės konstrukcijos, vartotos XVI–XVII a. rašomojoje lietuvių kalboje, išnyko visiškai, kitų liko tik reliktai, trečios buvo modifikuotos, o ketvirtos išliko beveik nepakitusios. Knygą sudaro trys struktūrinės dalys – teorinė, savarankiško darbo užduočių ir gale pateikiami lietuvių senųjų raštų tekstai. Senųjų tekstų pavyzdžių pateikiama siekiant sudaryti studentams daugiau galimybių tiesiogiai susipažinti su senaisiais lietuvių raštais. Teorinės darbo dalies empirinė medžiaga daugiausiai imta iš Jono Bretkūno Postilės, Mikalojaus Daukšos Postilės ir Konstantino Sirvydo Punktų sakymų. Knygos gale pateikiama įvairesnių šaltinių tekstų pavyzdžių, bet apskritai stengtasi išlaikyti tam tikrą žanrinį vientisumą – iš esmės visi tekstai yra paimti iš postilių, išskyrus tik Žemčiūgą teologišką. Tiriamosios konstrukcijos dažniausiai pateikiamos bent jau nemažesnėje teksto atkarpoje kaip sakinys. Tekstų pavyzdžiai parinkti atsižvelgiant į užduočių tematiką, tačiau pasiūlytosios savarankiško darbo užduotys gali būti pritaikytos ir kitiems senųjų raštų tekstams analizuoti. [Iš leidinio]

ENThis book of studies analyses Lithuanian written forms and constructions of the 16th and 17th centuries used to express one of the universal language categories  the possessive. When analysing forms used to express the possessive in Lithuanian, the diachronic outlook is important, since forms used to express the possessive have changed a lot over the centuries. Some possessive constructions used in 16th and 17th century written Lithuanian have disappeared completely; only relics remain of a second type; a third type was modified; and only the fourth type has survived relatively unchanged. The book is structured in three parts: theory, independent work exercises and ancient Lithuanian texts. Examples are given from ancient Lithuanian texts in order to give students more opportunities to get acquainted first hand with ancient Lithuanian texts. The empirical material in the theory part of the work is taken from Jonas Bretkūnas’ Postilė, Mikalojus Daukša’s Postilė and Konstantinas Sirvydas’ Punktų sakymų. Examples from more varied sources are presented at the end of the book, but in general the book tries to hold to a certain generic consistency: essentially all the texts are taken from postilles, except for Žemčiūga teologiška. The constructions being analysed are mostly presented in text segments not smaller than a sentence. The examples of texts are chosen having regard to the themes of the work exercises, however the independent work exercises offered can be adapted for use in analysing other ancient Lithuanian texts.