Representing the self in public: transgressions of dress codes by Pauline Johnson and Žemaitė
LTPastaruoju metu ypač feministinių teorijų šalininkų gretose vis labiau domimasi moterų apranga kaip simboline kalba. Straipsnyje šis teorinis požiūris pritaikomas dviejų XIX ir XX amžių sandūros rašytojų, kanadietės Paulinos Johnson ir lietuvės Žemaitės, tapatybės pristatymo būdų analizei. Nors kaip rašytojos Johnson ir Žemaitė labai skiriasi, abi provokavo savo bendruomenes neįprasta apranga: Johnson skaitė eilėraščius dėvėdama indėnų kostiumą, o Žemaitė, nors bajorų kilmės, vilkėdavo valstietės apranga, kuri ypač patraukdavo dėmesį kelionių po JAV metu. Abi rašytojos taip pat mokėjo manipuliuoti tuo metu vyravusiais moteriškumo stereotipais savo naudai: kanadietė - moteris kaip erotinis objektas, lietuvė - moteris kaip motina. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aprangos kodai; Aprangos kodas; Identitetas; Kūryba; Moteris; Paulina Johnson; Pažeidimas; Savęs pristatymas; Visuomenė; Žemaitė; Creation; Dress codes; Identity; Pauline Johnson; Public; Representing the self; Transgression; Women; Žemaitė.
ENThe article attempts at discussing Atm Radcliffe’s fiction in the context of other women writers of the late eighteenth century who express their concern with contemporary situation of women through spatial imagery. Woman's dwelling place, her house, becomes one of the most important images. The author of the article pays a special attention to the semiotics of the room, as the heroine's room constitutes the very essence of her private world and fiinctions as the mediator between the real world and the realm of the heroine's fancy. [From the publication]
