Mainstreaming and academia
LTStraipsnio tikslas - atskleisti šiuolaikinės moters mokslininkės padėtį Lietuvos aukštosiose mokyklose bei akademiniuose institutuose. Moters mokslininkės padėtis aptariama remiantis Lietuvos statistikos duomenimis. Straipsnyje įvardijamos svarbiausios šių dienų Lietuvos mokslo problemos: Lietuvos mokslo reorganizavimas, atsižvelgiant į šalies ekonominius rodiklius, ir nuoseklios mokslo politikos nebuvimas. Dėl tokios Lietuvos mokslo situacijos, kokia yra jau visą dešimtmetį, išryškėja žmogaus mokslinio potencialo reprodukcijos problema: senėjant mokslininkams, akivaizdi „protų nutekėjimo" (brain-drain) tendencija. Be abejo, bendros Lietuvos mokslo problemos, plačiąja prasme nusakomos kaip nestabili ir neaiški politinė-ekonominė situacija, liečia visus mokslininkus - tiek vyrus, tiek moteris. Tačiau ir šiame kontekste moterų mokslininkių padėtis yra nelygi vyrų mokslininkų atžvilgiu.Pagrindinė straipsnio išvada ta, kad nepaisant gana svaraus moterų reprezentavimo moksle (trečdalis mokslininkų Lietuvoje yra moterys) moterys mokslininkės dažnai užima žemesnes pakopas mokslinių pozicijų hierarchijoje. Statistika rodo, kad Lietuvos mokslo bendruomenėje egzistuoja neformali moters mokslininkės profesinės karjeros stabdymo praktika, kuri pasireiškia ne tiek įgyjant aukštesnį mokslinį laipsnį, kiek suteikiant aukštesnį mokslinį vardą. Akivaizdus pastarojo dešimtmečio moterų mokslininkių, turinčių pedagoginius vardus, skaičiaus mažėjimas leidžia daryti prielaidą, kad moterys Lietuvos aukštųjų studijų darbo rinkoje yra diskriminuojamos. Moters diskriminavimo šaknys glūdi Lietuvos patriarchalinėje kultūroje. įsigalėjęs požiūris, kad moteris pirmiausia turi rūpintis šeima, yra viena iš svarbiausių subjektyvių ir objektyvių priežasčių, stabdančių moters profesinę, o kartu ir mokslinę karjerą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinė bendruomenė; Akademinė karjera; Diskriminuojama profesinė mažuma; Galimybė; Ištekėjusi dirbanti motina; Lygybė; Lytis; Lyčių lygybė; Moterys mokslininkės; Teisė; Academic careers; Academic community; Discriminated professional minority; Equal; Female scientists; Gender; Gender equality; Married working mother; Opportunities; Rights.
ENThe aim of the article is to demonstrate the unequal status of women in a professional group using official statistical data. For this purpose the academic community is chosen. The education and science belong to the State institution in the most cases. Therefore, the principle of equal rights and opportunities has to be in force without any exception. [From the publication]
- Atstovavimo principas kaip lyčių lygybės aspekto integravimo priemonė / Meilutė Taljūnaitė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2005, 1, p. 5-8.
- Gender dimension in the process of social change / Giedre Purvaneckiene. Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 1 (43), p. 11-19.
- Gender equality in the Lithuanian sytem of education and science / Inga Zaleniene, Ona Grazina Rakauskiene, Danguole Grigoloviciene. European scientific journal 2013, vol. 9, no. 17, p. 282-302.
- Lietuvos moterys moksle : vadybiniai aspektai / Ina Dagytė. Verslas: teorija ir praktika. 2008, t. 9, Nr. 1, p. 65-72.
- Lyčių lygybės politika Lietuvoje / Meilutė Taljūnaitė. Viešoji politika lyčių lygybės aspektu. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 14-35.
- Moters kelias į akademiją : istorija ir dabartis / Alina Žvinklienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2003, Nr. 1 (10), p. 50-70.
- Moterų galimybės siekti karjeros švietimo srityje / Daivina Bursova, Julita Navaitienė. Edukacinės studijos. 2008, 3, p. 6-14.
- Studentų profesinės nuostatos: kuo patraukli karjera moksle skirtingų lyčių atstovams / Aurelija Novelskaitė. Jaunimo vertybinės orientacijos / sudarytoja ir atsakingoji redaktorė Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2003. P. 59-68.
- Wo/men's language in wo/men's world : masculine vs. feminine self-references in the interviews with Lithuanian female scientists / Liisa Tainiio, Aurelija Novelskaite. Žmogus kalbos erdvėje. 2008, 5, p. 285-295.
