LTDarbe pateikiama Karaliaučiaus konsistorijos ataskaita apie Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardose už bažnyčios ribų veikusias religines draugijas. Pažymima, kad šie sąrašai teikia išsamią informaciją apie visas Provincijoje egzistuojančias tokios rūšies draugijas. Teigiama, kad išvados apie jas priklausė nuo to, kokį asmeninį požiūrį dėl privačių pamaldų ir religinio ugdymo susibūrimų turėjo kiekvienas čionykštis superintendentas. Pažymima, kad Labguvos ir Pakalnės superintendentai daugiausia atsiliepė vien paniekinamai; Gumbinės ir Tilžės – labai abejingai, o Klaipėdos, Geldapės, Ragainės, Įsručio ne tik kad nepeikė, tačiau net gyrė daugumos šių susibūrimų narių dorumą. Konstatuojama, kad iš detalesnio vaizdo aiškėja bendra nuomonė, kad nė vieno šių susibūrimų negalima apkaltinti tiesioginiu separatizmu, siekimu atsiskirti nuo oficialios Bažnyčios. Atskleidžiama, kad visi be išimties lanko Bažnyčią ir yra paklusnūs valdžiai, klusniai moka mokesčius, nenukrypsta nuo nustatyto bažnytinio mokymo, paiso jiems paskirto evangelikų pamokslininko ir rūpinasi, kad neišplistų sektantiškumo dvasia, o jų maldos susirinkimai neverstų apleisti viešas pamaldas. Pabaigoje pateikiama apibendrinanti lentelė, nusakanti, kur ir kokie susibūrimai vyksta, koks juose dalyvių skaičius, kas vadovauja apeigoms, iš ko apeigos susideda, kaip jų įtaka pasireiškė konkrečios vietovės apeigų dalyvių gyvenimo būdui ir jų dvasinei krypčiai.