Mokinių pažintinės veiklos prioritetai

LTVaikų pažintinės veiklos ypatumams daro įtaką daugelis veiksnių: asmenybės ir sociokultūriniai lūkesčiai, ugdymo tikslai ir uždaviniai, ugdymo turinys, psichologiniai kriterijai, sociokultūrinis kontekstas bei mokytojo asmenybė. Mokymo ir mokymosi metodai yra tyrinėjami įvairiais aspektais. Straipsnyje atliekama probleminė literatūros analizė, tačiau svarbiausias tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą, kaip patys mokiniai žiūri į įvairias pažintinės veiklos rūšis. Mokinių apklausa buvo atliekama naudojantis mokytojų pagalba ir specialiai (atsižvelgiant į mokinių amžių) adaptavus anketos klausimus. Tyrimo metu paaiškėjo kai kurios mokinių mokymosi bei pažintinės veiklos tendencijos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai, tiek jaunesni, tiek vyresni, pirmenybę teikė percepciniam mokymuisi. Itin nedidelė reikšmė buvo teikiama savarankiškam kūrybiniam darbui. Ryškus skirtumas buvo lyčių požiūriu: mergaitės daugiau dėmesio teikė reprodukciniam žinių atgaminimui, berniukai parodė didesnį norą tyrinėti. Visi respondentai nurodė labai mažai naujų, netradicinių metodų, kurių pageidautų. Tai autorius hipotetiškai sieja su pedagogų taikomais mokymo būdais. Mokinių apklausos duomenis lyginant su pamokų stebėjimu, interviu su ugdytojais bei ugdytiniais duomenimis, paaiškėjo, jog mokykloje dominuoja orientacija į dėstomus dalykus. Autorius konstatuoja, jog gana ryški (o tarp mergaičių – vyraujanti) mokinių orientacija į žinias, mokėjimus ir įgūdžius kelia susirūpinimą švietimo reformos efektyvumu. Tačiau kartu pastebimas ir mokinių noras aktyviai praktiškai veikti, tyrinėti, reikšti savo nuomonę.Reikšminiai žodžiai: Mokinių požiūris į mokymąsi; Mokinių lūkesčiai; Mokymo metodai; Mokymo(si) būdų tobulinimas.

ENChildren’s cognitive activities are influenced by a number of factors: personal and socio-cultural expectations, educational goals and tasks, content of education, psychological criteria, the socio-cultural context and the personality of the teacher. Methods of teaching and learning are examined in various aspects. The article provides a literature analysis; however, the main purpose of the research is to answer the question about the stance of students about various types of cognitive activities. The survey of students was carried out with the help of teachers and with special adaptation of questions in the questionnaire to suit the age of respondents. The survey revealed certain tendencies of students’ learning and cognitive activities. Students of school of general education, both of younger and older age, preferred perceptual learning, with minor importance attached to independent creative work. A considerable difference was reported between genders: girls paid more attention to reproduction of knowledge, while boys were more interested in exploring. All respondents indicated a very low number of new unconventional methods they would want in schools, a phenomenon hypothetically linked by the author with ways of teaching used by pedagogues. A comparison of survey results and observation of lessons, interviews with educators and students revealed an orientation on school subjects. The author stated that the rather marked orientation of students on knowledge, capacities and skills causes alarm with the efficiency of the educational reform. At the same time, the strife of students for active practical activities, exploration and expression of opinion is observed.