Biblinių šaltinių transformacijos Sarbievijaus religinėje poezijoje

LTStraipsnyje aptariama, kaip potridentinėje katalikiškosios literatūros teorijoje ir praktikoje įsitvirtina Šventojo Rašto dėmuo. Sarbievijus, kaip ir kiti jo amžininkai jėzuitai poetai, paiso pakitusių reikalavimų krikščionims kūrėjams: teoriniuose traktatuose siūlo krikščionims poetams pavyzdžių semtis iš Biblijos, bibliniai šaltiniai atsekami dažname jo poetinių tekstų. Sarbievijaus Poetikoje deklaruojamas Biblijos kaip literatūros teksto vertinimas koreliuoja su prancūzų jėzuito Mikalojaus Caussino homiletikai skirtame veikale De eloquentia sacra et humana (1623) išsakomomis liaupsėmis „šventajai iškalbai“. Sarbievijaus poezijai būdingi potridentinės vaizduosenos ypatumai: po formalia antikinių įvaizdžių ir metrinių struktūrų priedanga neretai slypi biblinės parafrazės ir įvairios intertekstinės nuorodos. Nemažai jų vis dar nėra iki galo iššifruotos ir reikalauja atidesnio žvilgsnio, kuris ir skiriamas šiame straipsnyje, analizuojant iki šiol mokslininkų nepastebėtus ar tik probėgšmais paminėtus Sarbievijaus kūrybos šaltinius, atskleidžiant sąsajas su Biblija ir jos inspiruotais kitais krikščioniškosios tradicijos tekstais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Baroko literatūra; Literatūra (lotynų) - XVII amžius; Religinė poezija; Konceptas; Jėzuitų kūryba; Alanas iš Lilio (Alanus ab Insulis); Šv. Augustinas; Šv. Kryžiaus Jonas; Šv. Teresė Avilietė; Giesmių giesmė; Sarbievius; Baroque literature; Lithuanian literature (Latin) - 17th century; Jesuit literature; Religious poetry.

ENThe author discusses the peculiarities of post-Tridentine imagery that show up in Sarbievius’ works based on biblical material. Like his contemporaries Jesuit poets, in poetic practice Sarbievius, Poeta Christianus, respects changed requirements imposed on Christian authors: biblical sources permeate many of his poetical texts. In Sarbievius’ religious poetry, however, just like in numerous sixteenth-seventeenth-century texts, sometimes the object of imitation is not a primary source, but its interpretation that is much closer from the temporal point of view. Biblical paraphrases hiding in Sarbievius’ numerous verses under the formal cover of classical images and metric structures have not been fully deciphered yet. The author sums up that the analysis of some of the verses shows that in these works Sarbievius masterfully realizes the Baroque notions of the unity of opposites and the paradox of poetical material. Sarbievius’ religious epigrams, especially those paraphrasing the Song of Songs, should be attributed to the genre of mystical poetry due to the transcendental tension realised through complex means. [From the publication]