Keturių elementų metafiziškumas Aristotelio fizikoje

LTStraipsnyje nagrinėjama keturių elementų problema Aristotelio fizikoje. Teigiama, kad jų pagrindas yra metafizinis, nes elementai yra pirminės substancijos ir kartu – materijos apraiškos. Aristotelio filosofijoje dažniausiai kreipiamas dėmesys į formos kaip substancijos reikšmę. Parodoma, kad šalia formos svarbos fizikiniame atsiradimo ir išnykimo pasaulyje negalima ignoruoti pirminių substancijų, apibrėžiančių materialią Būtį. Atskleidžiamas pirmųjų elementų, materijos bei formos, santykio problemiškumas. Parodoma, kad elementų sistema, nors yra fizikos pagrindas, neatsiejama nuo bendros aristotelinės filosofijos. Reikšmė teikiama priešybių klausimo nagrinėjimui, parodant, kad jos sudaro esminę fizikinę pirmųjų pradų sistemą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Keturi elementai; Aristotelis; Substancija; Materija; Forma; Four elements; Aristotle; Substance; Matter; Form.

ENThe article analyzes a problem of four elements in Aristotle’s physics. It is claimed that elements are grounded metaphysically as first substances and manifestations of matter. Most of the time analysis of Aristotle’s philosophy draws attention to form as substance. The article reveals that despite the importance of form in a physical world of generation and corruption primary substances that defy the material Being cannot be ignored. Thus four elements are “embodiment” of prime matter. It is shown that the system of four elements, while serving as the basis to physics, at the same time is inseparable from the general Aristotelian philosophical system. Great importance is given to the issue of opposites, which form the essential physical system of first principles. [From the publication]