Gyvenimas po mirties : Kražių jėzuitų ir buvusių jėzuitų likimai po 1773 metų

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gyvenimas po mirties: Kražių jėzuitų ir buvusių jėzuitų likimai po 1773 metų
Alternative Title:
Life after death: fate of the Jesuit community (1773) and former Jesuits (after 1773) in Kražiai
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra. 2017, 44, p. 96-152. Jėzuitiškosios tradicijos paveldas
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje sekama 1773 m. panaikintos 40 asmenų Kražių jėzuitų bendruomenės pėdsakais, jos likimas atskleidžiamas kitų jėzuitų bendruomenių (Ilūkstės, Pašiaušės, Vilniaus kolegijų, Mintaujos ir Skaistkalnės rezidencijų) patirties kontekste. Mėginama įvardyti svarbiausias staigaus ir žymaus jėzuitų bendruomenės Kražiuose subyrėjimo priežastis, žvelgiama į Kražiuose likusių ir naujai atvykusių buvusių jėzuitų (su)gyvenimą, bandomos rekonstruoti asmeninės istorijos, siekiama apčiuopti buvusių Jėzaus Draugijos narių tarpusavio ryšių gijas ir jėzuitinės tradicijos pavidalus po lemtingų 1773-ųjų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jėzaus Draugija; Kražių kolegija; Edukacijos komisija; Personaliniai duomenys; Biografistika; Society of Jesus; College of Kražiai; Educational Commission; Personal data; Biographies.

ENThe paper is devoted to the fate, both collective and individual, of the Jesuits who were members of the community of the College of Kražiai (including the Mission of Varniai) at the crucial moment of the suppression of the Society of Jesus in 1773. In addition, the activities and lives of the former Jesuits who were active in Kražiai later, are also examined. The major part of the Jesuit community of the College of Kražiai was dispersed after the official announcement of the suppression of the Society of Jesus had taken place. Most Jesuit fathers and students probably left Kražiai due to the fact that they were newcomers to the region of Samogitia (Žemaitija). Few of them who stayed in Samogitia were of local, Lithuanian or German origin; those who were not indigenes had previously spent at least three years in the mentioned region. Significant disintegration of the Jesuit community in Kražiai was probably hastened by the departure of the last rector of the college. On the contrary, the support of the bishop of Samogitia, Jan Dominik Łopaciński, not only contributed to the retaining of the Jesuit fathers from the mission of Varniai in the region of Samogitia but also attracted other former Jesuits from different places.After 1773, activities of the former Jesuits in Kražiai were not discontinued, due to the arrival of the other members of the dissolved Society of Jesus. First, the school in Kražiai, subsequently owned by the state Educational Commission, was uninterruptedly administered by former Jesuits for two decades. Secondly, former Jesuits constituted an important part of the teaching staff of the school, and other members of the suppressed Society of Jesus (emeriti, and parish priests) flocked around their ‚colleagues‘. Yearning for communal life, hopes for the revival of the Society of Jesus, continuity of the Jesuit traditions, and maintenance of personal relations prolonged the existence of collective identity of the formally suppressed religious order. [From the publication]

ISSN:
1822-3656
Related Publications:
Vilniaus bonifratrų personalinė sudėtis XVII amžiaus antroje pusėje‒XVIII amžiuje / Martynas Jakulis. Lietuvos istorijos studijos 2019, t. 43, p. 8-21.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/77779
Updated:
2019-04-18 21:05:39
Metrics:
Views: 24    Downloads: 13
Export: