Studentų kaip būsimųjų mokytojų parengtis spręsti pedagoginius konfliktus

LTStraipsnyje analizuojami būsimųjų mokytojų parengties spręsti pedagoginius konfliktus ypatumai, nes Lietuvoje vis dar stinga tyrimų, kurie atsakytų į klausimą, kaip būsimiesiems pedagogams sekasi įgyti svarbiausių socialinių įgūdžių, vienas iš kurių yra gebėjimas spręsti pedagoginius konfliktus. Ypač tai svarbu dabar, kai mokyklos darbas perorganizuojamas pagal humanistinės psichologijos metodologiją, nes Lietuvos švietimo koncepcijos kūrëjai, remdamiesi Vakarų Europos mokyklų sistemos analize, pasirinko būtent šią metodologiją kaip labiausiai atitinkančią mokyklos poreikius. Tyrimas atliktas, pasinaudojus tam specialiai sukurta anketa. Lietuvos pedagogikos studentų parengtis pedagoginėms funkcijoms realizuoti nustatyta, ištyrus reprezentatyvią Lietuvos pedagoginių aukštųjų mokyklų (LKKA, VPU, KU, ŠU) 362 sudentų imtį, esat 5 procentų paklaidai. Statistinės hipotezės buvo tikrinamos taikant chi kvadrato kriterijų. Rezultatai parodė, kad 32 procentai tiriamųjų taikė socialinio rengimo pratybų patyrimą per pedagoginę praktiką. Atlikus konfliktinių situacijų atvejų su mokiniais statistinų analizę, galima teigti, kad ŠU rezultatai šiuo požiūriu palankesni (p<0,001) nei kitų aukštųjų mokyklų, nes 72,7 procento ŠU studentų teigė, kad jie nepateko į konfliktines situacijas su mokiniais. Atlikus konfliktinių situacijų atvejų su draugais analizę, gautas statistiškai patikimas skirtumas tarp LKKA ir ŠU studentų vertinimų (²(2)=7,894, p<0,05), KU ir ŠU duomenų (²(2)=23,358, p<0,001) bei VPU ir ŠU duomenų (²(2)=10,454, p<0,01): ŠU duomenys prastesni nei VPU, KU ar LKKA duomenys, nes tik 28 procentai ŠU studentų nebuvo patekę, pasak jų, į konfliktines situacijas su draugais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konfliktas; Pedagoginis konfliktas; Būsimieji pedagogai; Conflicts; Pedagogical conflicts; Future pedagogues.

ENThe paper presents information about the preparation of future pedagogues to resolve conflicts. Classroom may be classified on a dimension from a basis in giving external rewards and punishments that control and manage student behavior to a basis in teaching students the competencies and skills required to resolve their interpersonal conflicts constructively, cope with stress and adversity, and behave in appropriate and constructive ways. Representative sampling of 362 persons was made for the questionnaires, as when the general array is 4000 persons, sampling of 360 studied persons is possible in the presence of 5% error. From the list of students of pedagogical faculties of all the Lithuanian higher pedagogical schools (LKKA, VPU, KU, ÐU), random selection of students of a certain year of study was made. 32 % of students often applied the experience gained during social training practicum. The results show, that after the teaching practice the difference between the preparation of students to resolve pedagogical conflicts in all mentioned higer schools is significant (p<0.001). Statistcally clearly less rate of conflict situations with pupils was established among ÐU students (p<0.001). According to the preparation to resolve conflicts with friends, statistically significant difference was noticed between LKKA and ÐU (²(2)=7.894, p<0.05), as well as between KU and ÐU students (²(2)=23.358, p<0.001), as well as between VPU and ÐU students (²(2)=10.454, p<0.01). The evaluations of VPU, LKKA and KU students are better, since only 28 % students less rate of conflict situations with friends was not established. [From the publication]