The Space-time morphologies of civilizations
LTNaują Gebserio fenomenologinę prieigą daugelis mokslininkų pastebėjo būtent dėl to, kad ji išlaisvino juos nuo ribotų mokslinių metodikų suvaržytų „ subjekto-objekto“, „savasties-pasaulio“, „aukšto-žemo“, „priežasties-pasekmės“ ir kitais dualumais. Gebseris teigia, kad tokias dualistines metodikas grindžia trijų dimensijų erdvė ir linijinis laikas, kurie ir sudaro pagrindinę šiuolaikinių Vakarų, kuriuos jis vadina intelektuali- racionalia civilizacija, morfologiją. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kas dažnai pamirštama, o būtent, kad tyrinėjimai neretai remiasi pagrindais ir teiginiais, kurių kilmės pats tyrėjas iki galo nereflektuoja. Kitaip tariant, tyrėjas nepastebi, kad jo teoriniai ir metodologiniai pagrindai glūdi pačioje intelektualios-racionalios civilizacijos morfologijoje. O tai, žinoma, reiškia, kad jo pagrindai yra per siauri. Straipsnyje keliama svarbi užduotis – pagrįsti metodą, kuris apimtų daugybę sričių ir žmogiškosios patirties aspektų, netaikant jiems empirinės ir idealistinės minties mokyklų praktikuojam redukcionizmo. [Leidėjo santrauka]Reikšminiai žodžiai: Civilizacija; Civilizacijos komparatyvistinės studijos; Civilizacijų morfologija; Civilizacinė morfologija; Erdvėlaikio struktūros; Erdvės-laiko struktūros; Garsinė erdvė; Gebseris, Jeanas; Girdimoji erdvė; Integrali sąmonė; Jean Gebser; Lyginamieji civilizacijų tyrimai; Lyginamosios civilizacijų studijos; Mitinis suvokimas; Morfologinė konfigūracija; Vizualinis menas; Audial space; Civilization; Civilizational morphology; Comparative studies of civilizations; Gebser, Jean; Integral consciousness; Jean Gebser; Morphological configuration; Mythical awareness; Space-time structures; Visual art.
ENGebser’s implicit phenomenological method has been found fruitful by many scholars, because it has released them from a limited “scientific methodology” founded on dichotomies of “subject-object,” “self-world,” “high-low,” “cause-effect,” and so on. This kind of dualistic methodology, Gebser indicates, is based on a consciousness of three-dimensional space and linear time, which constitute the basic morphology of what he has called the Mental-rational Civilization1, that is, contemporary Western. A consideration which is often neglected is that in many instances the researcher’s language includes dimensions and claims which he does not recognize as arising from his own theoretical and methodological foundations2, in the Mental-rational civilization. This implies, of course, that his foundations are too narrow. The paper addresses an important task, – to institute a method which can deal with a multitude of areas and dimensions of human experience without subjecting them to reductionism, such as is practiced both by empirical and idealistic schools of thought. [From the publication]
