LTStraipsnyje, remiantis Senovės ir etnografijos mylėtojų draugijos bei Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir Imperatoriškosios Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus pavyzdžiais, apžvelgiamas XX a. pradžios Vilniaus draugijų indėlis išsaugant kultūros ir istorijos paveldą. Didžiausias Senovės ir etnografijos mylėtojų draugijos nuopelnas paminklosaugos srityje buvo Trakų salos pilies dalinis restauravimas ir konservavimas. Vilniaus mokslo bičiulių draugijos nariai 1907 m. ištyrė ir išmatavo Vilniaus Pilies kalno požemius ir padarė jų brėžinius, rūpinosi Vilniaus Aukštutinės pilies, vienintelio išlikusio jos bokšto bei Trakų pilių apsauga, prisidėjo konservuojant Naugarduko pilies liekanas. Imperatoriškosios Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus Archeologijos ir etnografijos sekcija stengėsi apsaugoti Vilniaus ir Gardino gubernijose buvusius archeologinius paminklus ir ten randamus monetų lobius. Pradėti didesnių istorijos ir kultūros paminklų restauravimo darbų draugijos negalėjo dėl lėšų trūkumo. Rengiant straipsnį remtasi archyvine medžiaga, publikuota dokumentine medžiaga, to meto spauda, lenkų, lietuvių ir rusų autorių darbais.Reikšminiai žodžiai: Kultūros ir istorijos paveldas; Vilniaus Pilies kalnas; Trakų pilys; Senovės ir etnografijos mylėtojų draugija; Vilniaus mokslo bičiulių draugija; Imperatoriškosios Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrius.