Kultūros krizės samprata Osvaldo Spenglerio filosofijoje

LTStraipsnyje analizuojamos garsaus vokiečių mąstytojo, gyvenimo filosofijos tradicijų tęsėjo Osvaldo Spenglerio įžvalgos apie civilizacijos raidos dėsningumus ir kultūros krizės gelmines priežastis. Pirmoje dalyje, remiantis kultūros ir civilizacijos disjunkcija, parodoma, kad Spenglerio koncepcijoje, plėtojant vokiečių kultūros filosofijos tradicijas, kultūra išreiškia gyvybingas visuomenės raidos tendencijas – tobulėjimą, asmens laisvę, kūrybinio augimo ir klestėjimo laikotarpį; civilizacija, kaip paskutinioji jos fazė, žymi mirties ir stagnacijos laiką, o kartu išreiškia kultūros krizę kaip autentiškos kūrybos nuosmukį, galiausiai nulemdama kultūros pabaigą. Antroje dalyje dėmesys sutelkiamas į miesto ir kaimo santykius, kurių analizė išryškina ciklinės civilizacijos ir kultūros raidos prieštaringumą. Nagrinėjamas Spenglerio požiūris į kultūros krizės priežastis ir apraiškas, parodant, jog kaimo aplinkoje klesti gyvoji kultūros dvasia, individualumas, intuicija, natūralumas, laisvė, tradicijos, vertybės, religingumas. Miestas – megapolis, kuris yra civilizacijos produktas, priešingai, įtvirtina aplinką, kuri nulemia masinės kultūros paplitimą, tradicinių vertybių nuvertinimą, vartotojiškumą, pragmatizmą, mados kultą ir paviršutiniškus grožio standartus, kurie destruktyviai veikia kultūros ir meno raidą, sunaikindami autentišką kūrybą bei kultūrines vertybes ir formas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ciklinė kultūros teorija; Kultūros krizė; Kūryba; Kultūra; Civilizacija; Miestas; Kaimas; Cyclic theory of culture; Cultural crisis; Creation; Culture; Civilization; City; Village.

ENThe article analizes the insights of the famous German philosopher. Osvald Spengler, on the evolution of civilization and the causes of cultural crisis. In the first part and on the basis of a disjunction between culture and civilization, the article demonstrates that in Spengler’s cultural studies, the culture presents vital trends of the evoliution of a society: development, freedom of the personality, the period of a creative improvement and prosperity; civilization as the last phase of culture marks the death and stagnation time, and at the same time expresses a cultural crisis as a recession of the authentic creation, finally determinining the end of culture. The second part focuses on the relationships between cities and villages; the analysis highlights the opposition between civilization and cultural development. The study examines Spengler’s position on the causes of culture crisis. It shows that in a rural environment the vital cultural spirit of individuality, intuition, naturality, freedom, tradition, values and religiosity is flourishing. City, megapolis, which is a product of civilization, conversely consolidates the urban environment. That environment determines the mass cultural spread, the devaluation of traditional values, consumerism, pragmatism, the fashion cult and the sketchy standards of beauty. Here destructively runs the cultural evolution. Cultural evolution destroys authentic creativity and cultural values. [From the publication]