LTPadidėjusi vertėjų paklausa (ypač Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą) kelia minčių, kad lietuvių kalbos likimas vis daugiau atsiduria vertėjų rankose. Savo ruožtu tai kelia lietuvių kalbai naujų pavojų, nes šio darbo imasi ne vien tikrai kvalifikuoti specialistai, bet ir nemaža žmonių, bent šiek tiek pramokusių kurią nors užsienio kalbą, o lietuvių kalba, į kurią dažniausiai verčiama, mažiausiai besirūpinančių – esą jos pakankamai išmanoma. Straipsnyje iš vienos populiarios knygelės paimtais pavyzdžiais parodoma, kad turime vertimo tekstų, pilnų didžiausių, seniai smerkiamų lietuvių kalbos klaidų. Pateikiama keletas siūlymų, kaip gerinti vertėjų rengimą ir kreipti jų darbą profesionalumo linkme. Pabrėžiama, kad labai trūksta išsamių gretinamųjų anglų ir lietuvių kalbos (taip pat lietuvių kalbos gretinamųjų su vokiečių, prancūzų ir kt. kalbomis) leidinių, gramatikų, vadovėlių, žinynų, kuriuose būtų akivaizdžiai parodomos tipologinės ir teksto lemiamos dviejų kalbų skirtybės. Užsimenama ir apie kompiuterinio vertimo problemas, kurias sprendžiant taip pat reikalinga sutelkti pajėgiausių lituanistų – gramatikos specialistų ir praktikų, – ir kurios nors užsienio kalbos specialistų ir programuotojų pastangas ir pasinaudoti jau esamomis automatinius kitų kalbų vertimus grindžiančiomis kalbos mokslo teorijomis ir tinkamiausia metodologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Kalbos klaidos.
ENHigher demand for translators (particularly after Lithuania joined the European Union) leads to a thought that the destiny of the Lithuanian language becomes more concentrated in the hands of translators. In its turn, this creates a new danger for the Lithuanian language as this work is undertaken not only qualified specialists but also quite a few people having minimal knowledge of some foreign language, and those caring about the Lithuanian language which is often the target language are the least numerous – they think they know it well enough. The article gives examples from one popular book showing that there are translated texts full of grand, long condemned mistakes of the Lithuanian language. It also gives some proposals as to how to improve translator training and make their work more professional. It is emphasised that there is a lack of comprehensive comparative publications of English and Lithuanian (also publications comparing Lithuanian with German, French and other languages), grammars, textbooks and reference books which would explicitly demonstrate typical and contextual differences between two languages. The article also mentions problems of computerised translation solution whereto also requires efforts of the most capable Lithuanian specialists – grammarians and practitioners – and specialists in some foreign language and programmers; it also requires use of available linguistic theories underlying automatic translations from other languages and the most appropriate methodology.