LTRecenzijoje aptariama V. Sventicko sudaryta rinktinė „Marcelijus Martinaitis. Viskas taip ir liks“. Knygos sudarytojas šį rinkinį, pavadintą M. Martinaičio eilėraščio eilute, siūlo skaityti kaip ankstesnių paties autorius parengtų „Tylinčių tekstų“ tęsinį ir papildymą. Knyga parengta pagal M. Martinaičio „Tylinčiuose tekstuose“ naudotą struktūrą, todėl ir naujame rinkinyje užrašai pateikiami laikantis ne teminės, bet apytikrės chronologijos principo. Leidinys turi intelektualinio dienoraščio bruožų. Trumpose įžvalgose, pastabose poetas retrospektyviai analizuoja totalitarinės sistemos veikimą, jo pavadintos „romantinės politikos“ laikotarpį Atgimimo metais intensyviai ir aštriai komentuoja politines permainas antruoju atgautos nepriklausomybės dešimtmečiu. Konstatuojama, kad M. Martinaičio 1988–2013 metų užrašai ir komentarai gali būti tų dešimtmečių sociokultūrinis dokumentas, reprezentuojantis vyresniosios visuomenės dalies tam tikrą pasimetimą, sutrikimą, nusivylimą, pastangas susivokti. Ne menkiau intensyviai reflektuojamas naujojo tūkstantmečio Lietuvos gyvenimas su savomis groteskinėmis dramomis, politiniu populizmu, gyvenimo komercializacija. M. Martinaičio užrašai leidžia gyvai justi sąžiningo, tradicinėms bendruomeninėms vertybėms ištikimo, tačiau nuo gyvenimo tikrovės neužsisklendusio, nuolat klausimus keliančio, reflektuojančio ir susirūpinusio inteligento laikyseną.Reikšminiai žodžiai: Poetai; Marcelijus Martinaitis; Poets; Marcelijus Martinaitis.