Johann Jacob Quandt: „ich [...] mir dieſe Sprache einiger maßen bekant gemacht“

LTStraipsnyje, pasitelkiant biografijos faktus, amžininkų liudijimus ir naujai rastus archyvinius dokumentus , siekiama patvirtinti, kad J. J. Quandtas (1686–1772) mokėjo lietuviškai. Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne rastas Quandto laiškas, rašytas Prūsijos karaliui Vilhelmui II, ir Quandtui adresuoti valdžios raštai yra kol kas vieninteliai autentiški dokumentai, liudijantys, kad Prūsijos Evangelikų liuteronų Bažnyčios generalinis superintendentas, vyriausiasis rūmų pamokslininkas, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius, lietuvių kalbos seminaro vadovas, 30 metų rūpinęsis lietuviškos Biblijos ir religinių raštų rengimu, iš tiesų mokėjo lietuviškai ir šį faktą patvirtino pats. Šie archyviniai dokumentai iš dalies patvirtina Quandto amžininkų G. Ostermejerio ir Ludwigo E. Borowski'o teiginius ir paneigia M. L. Rėzos nuomonę apie Quandto lietuvių kalbos žinias. Quandtą mokytis lietuviškai motyvavo pradėti Biblijos ir religinių raštų vertimo bei leidimo darbai, o vadovavimas Lietuvių kalbos seminarui suteikė realią galimybę šios kalbos mokytis. Vienas iš tikėtiniausių Quandto lietuvių kalbos mokytojų – pirmasis jo prižiūrimo seminaro docentas ir ilgametis talkininkas rengiant lietuviškus raštus P. G. Milkus. Quandto žodžiai publikuotame laiške ir išlikę jo lietuviški įrašai rankraštinėje Prūsijos presbiteriologijoje leidžia manyti, kad jo kalbinė kompetencija buvusi mažų mažiausiai vidutinė. Galimas dalykas, kad Quandtui pavyko labiau ištobulinti recepcinius gebėjimus ir jo lietuvių kalbos mokėjimas buvo daugiau pasyvus nei aktyvus.Reikšminiai žodžiai: Johannas Jacobas Quandtas; Lietuviškų raštų leidimas; Johann Jacob Quandt.

ENThe article, using biographical facts, testimonies of perpetrators and newly discovered archival documents, seeks to confirm that J. J. Quandt (1686-1772) was fluent in Lithuanian. Quandt's letter was found at the Secret State Archives of Prussia's cultural heritage in Berlin, written to Prussia King Wilhelm II and government letters addressed to Quandt are still the only authentic documents that testify that the general Superintendent of the Prussian Evangelical Lutheran Church, Chief Parish Preacher, Professor of Theology of Königsberg University, the leader of the Lithuanian language seminar, who for 30 years took care of the preparation of the Lithuanian Bible and religious writings, did in fact know Lithuanian and confirmed this fact himself. These archival documents partly confirm the statements of Quandt's contemporaries G. Ostermeyer and Ludwig E. Borowski and deny M.L Rėza's opinion on Quandt's knowledge of the Lithuanian language. The reason for Quandt to learn Lithuanian was to start translation and publishing of Biblical and religious writings, while directing the Lithuanian language seminar gave a real opportunity to learn this language. Most likely Quandt's language teacher is the first associate professor of the supervised seminar and a long-time associate in the preparation of Lithuanian letters P. G. Milkus. Quandt's words in a published letter and his remaining Lithuanian entries in Prussian Presbyterian manuscripts suggest that his linguistic competence has been at least average. It is possible that Quandt managed to improve receptive abilities and his Lithuanian language skills were more passive than active.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies