Žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo problemos bei pedagogų socialinio rengimo būtinybė

LTStraipsnyje analizuojamos žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo problemos bei pagrindžiama pedagogų socialinio rengimo būtinybė. Konstatuojama, nei viena iš socialinių ir psichologinių teorijų nepaaiškina visos bendravimo ir bendradarbiavimo įvairovės. Atskleista, kad bendravimas ir bendradarbiavimas – žmogaus gyvenimo būtinybė. Be jo nėra sociumo gyvenimo: sociumo gyvenimo darna priklauso nuo bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros. Bendraujant ir bendradarbiaujant sukuriama asmenybės socialinė esmė: susiformuoja žmogaus pažiūros, įsitikinmai, emocijos ir valia, vertinimai ir idealai, charakterio savybės ir elgesio principai. Atliekant psichologinius tyrimus pastebėtas prieštaravimas tarp tvirtos, pozityvios pedagogų nuostatos bendrauti su moksleiviais, noro suprasti, jausti, gerbti savo auklėtinius ir sugebėjimo išvengti destruktyvių, konfliktiškų situacijų pedagoginių klaidų, nesėkmių pedagoginiame procese. Tai rodo, kad pedagogui nepakanka žinoti bendravimo svarbą ir norėti bendrauti su moksleiviais. Tai tik būtinos sąlygos. Reikia mokytis bendrauti. Tam tinka įvairūs socialinio rengimo pratybų grupinio mokymo metodai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendravimas; Bendradarbiavimas; Pedagogų socialinis rengimas; Communication; Cooperation; Social training of pedagogues.

ENThe article analyzes issues of communication and cooperation of people and ascertains the necessity of social training for educators. It is stated that none of social or psychological theories explain all the variety of communication and cooperation. Communication and cooperation are a necessity of the human life. There is no social life without them: consistence of social life depends on the culture of communication and cooperation. Communication and cooperation form social essence of a personality: a person’s attitudes, believes, emotions and will, assessments and ideals, character and modes of behaviour are formed. While conducting psychological researches a contradiction between a strong, positive attitude of educators to communicate with pupils, willingness to understand, appreciate, respect pupils and the ability to avoid destructive conflict situations, pedagogical mistakes, faults in pedagogical process has been noticed. It proves that it is not enough for an educator to know about importance of communication and to be willing to communicate with pupils. These are only necessary conditions. It is important to learn how to communicate. Different methods of group learning seminars of social training serve the purpose.