Konvencijų spąstuose : XIX a. antros pusės - XX a. pradžios Lietuvos dvaro muziko profesinis statusas

LTStraipsnyje trumpai apžvelgiama profesinė bei socialinė postromantinio laikotarpio Lietuvos dvaro muziko būtis. Nenusižengiant publikacijos apimčiai, gilinamasi į reiškinį atspindinčius šaltinius. Pasitelkiamas XIX a. antros pusės - XX a. pradžios muzikinio Lietuvos sąjūdžio kontekstas; išryškinami Lietuvos dvaro muziko profesinės veiklos ypatumai, šių ištakos ir vėlesnė kaita. Vertinant postromantinio laikotarpio dvaro muziko socialinę savivoką, muziko ir globėjo mecenato santykius, atlikėjo meno ypatumus, nevengiama požiūrio kritiškumo. Konstatuojama, jog profesinė Lietuvos dvaro muziko pluša niekuo nesiskyrė nuo bendraeuropinio atitikmens, tačiau buvo sąlygota vietinių politinių bei socialinių aplinkybių. Kai kuriais požiūriais sąstingio būsenos XIX a. antros pusės - XX a. pradžios muzikinė Lietuvos dvarų kultūra nestokojo iškilių atlikėjo meno reiškinių. Socialinei dvaro muziko padėčiai per valstybingumo amžius bemaž nesikeičiant, matyti stabilus profesinis rentabilumas, profesinis universalumas, talentų gausa. Dvaro muziko menas istorinės atminties gijomis siekė ir veikė Nepriklausomos Lietuvos muziko profesinio parengimo būklę. Dėl istorinių aplinkybių nesukurta nuoseklių muzikos mokymo tradicijų, jos susiklostė praktikuojant. Publikacijoje vyrauja lyginamasis metodas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvaro muzikai; Dvaro konvencijos; Profesinio statuso menkumas; Ideologija, nauja; Aukštas profesinis lygis; Socialinis nevisavertiškumas, užsitęsęs; Archajiškos bendravimo formos; Mažoji Lietuva; Didžioji Lietuva; Skirtumai; Aukštas profesinis lygmuo; Muzikai; Muzika.

ENThe article provides a brief overview of the professional and social environment of a Lithuanian manor musician of the post-Romanticism period. Without stretching out of the volume of the publication, the article gets deep into the sources, reflecting the phenomenon. The context of the musical movement in Lithuania in the second half of the 19th – beginning of the 20th century is employed, the peculiarities of the professional activities of a Lithuanian manor musician, their origins and later development are highlighted. When evaluating the social self-perception of the manor musician of the post-Romanticism period, the relations between the musician and his patron and sponsor and the peculiarities of the art of the performer, certain criticism is not avoided. It is stated that the professional toil of a Lithuanian manor musician was no different from a common European counterpart, however it was determined by the local political and social circumstances. In certain terms the musical culture of Lithuanian manors of the second half of the 19th – beginning of the 20th century did not lack prominent performing art phenomena. As the social situation of the manor musician did not change during the period of statehood, the stable professional profitability, versatility and plenty of talent could be noted. Through the historical memory the art of a manor musician reached and influenced the conditions of professional preparation of the musician in the Independent Lithuania. Due to the historical circumstances no consistent musical education traditions were developed, they emerged through practice. The comparative method is prevailing in the publication.

• Daugiaplanė Katalikų Bažnyčios vargonininko profesija: tradicijų pastovumas ir kaita / Eglė Šeduikytė-Korienė. Soter. 2014, 51 (79), p. 75-88.
• Mažosios Lietuvos muzikos kultūros demokratėjimo prielaidos / Laima Kiauleikytė. Kultūrologija. 2004, t. 11, p. 265-285.