Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

LTŠio straipsnio tyrimo objektas – iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros ir publicistikos dalių išrinkti 108 žodžio meilė ir jo sinonimų (įsimylėjimas, pamilimas, prisirišimas, aistra, susižavėjimas) vartosenos pavyzdžiai. Susisteminus konceptualiąsias metaforas, nustatytos tokios koncepto MEILĖ ir jo sinonimų metaforizacijos tendencijos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje: 1. Produktyviausia koncepto MEILĖ ištakos sritis – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 proc.). Konceptualiosios metaforos MEILĖ YRA UGNIS (12,9 proc.), MEILĖ YRA SAULĖ (6,5 proc.) ir MEILĖ YRA VANDUO (4,8 proc.) atskleidžia, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje meilė yra tyras jausmas, nes ji lyginama su sakraliais baltų tikėjimų elementais – ugnimi, saule ir vandeniu. 2. Pagal produktyvumą antra ištakos sritis – ŽMOGUS KAIP FIZINĖ BŪTYBĖ (27,4 proc.). Per konceptualiąją metaforą MEILĖ YRA VEIKSMAI parodoma, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje meilė nėra pasyvi įvykių stebėtoja, ji aktyvi veiksmo eigos lėmėja. 3. Iš NEGYVOJO PASAULIO DAIKTŲ (19,4 proc.) ir AUGALŲ (4,8 proc.) ištakos sritis reprezentuojančių vartosenos pavyzdžių matyti, kad meilė – nenuvaldomas jausmas, reikalaujantis daug įsimylėjėlių pastangų ir atsidavimo. 4. Koncepto MEILĖ ir jo sinonimų (įsimylėjimo, prisirišimo ir susižavėjimo) metaforizacijos tendencijos yra panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora ĮSIMYLĖJIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA UGNIS bei konceptualioji metafora PRISIRIŠIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA VANDUO.5. Produktyviausia koncepto AISTRA ištakos sritis – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (40,5 proc.). Iš pagrindinių konceptualiųjų metaforų AISTRA YRA UGNIS (24,9proc.), AISTRA YRA SAULĖ (2,7 proc.) ir AISTRA YRA VANDUO (8,1 proc.) matyti, kad aistra (kaip ir meilė) lyginama su sakraliais baltų tikėjimų elementais – ugnimi, saule ir vandeniu, tik sakralios reikšmės nebelikę, aistra tapatinama su naikinančiu pradu. 6. Iš konceptualiąsias metaforas AISTRA YRA DAIKTAI, AISTRA YRA MAISTAS, AISTRA YRA LAUKINIAI GYVŪNAI ir AISTRA YRA VEIKSMAI reprezentuojančių vartosenos pavyzdžių matyti, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje vyrauja neigiamas emocinis aistros vertinimas. 7. Koncepto MEILĖ ir jo sinonimo aistra metaforizacijos tendencijos yra panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora MEILĖ, AISTRA YRA UGNIS, o iš ŽMOGAUS KAIP FIZINĖS BŪTYBĖS ištakos srities vyrauja konceptualioji metafora MEILĖ, AISTRA YRA VEIKSMAI. Meilė lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje vertinama kaip tyras, stiprus ir amžinas jausmas, turintis sąsajų su sakraliais baltų tikėjimų elementais, o aistra apibūdinama kaip stiprus, tačiau laikinas jausmas, kuriam būdingas naikinantis pradas. Tai leidžia teigti, kad lietuviams vertybė yra meilė, o ne aistra. Žinoma, tokia duomenų apimtis neleidžia daryti didelių apibendrinimų, tačiau ir negausioje empirinėje medžiagoje galima įžvelgti kai kuriuos ryškėjančius polinkius, juolab kad lietuvių kalbotyroje MEILĖS konceptas iki šiol nebuvo tirtas. [Iš leidinio]

ENThe subject of this article is 108 cases of the usage of the word love (Lith. meilė) and its synonyms (crush, fondness, affection, passion, infatuation) found in the fiction and publicistics sections of the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language. The tendencies of metaphorisation of the concept LOVE and its synonyms in the world-view of the Lithuanian language were established by structuring the conceptual metaphors: 1. The most productive source domain of the concept LOVE is the INANIMATE WORLD (NATURE) (29%). The conceptual metaphors LOVE IS FIRE (12.9%), LOVE IS THE SUN (6.5%), and LOVE IS WATER (4.8%) show that, in the world-view of the Lithuanian language, love is a pure feeling for it is compared with sacral elements of the Baltic religions: fire, sun, and water. 2. The second most productive source domain is MAN AS A PHYSICAL BEING (27.4%). The conceptual metaphor LOVE IS ACTION shows that, when it comes to the world-view of the Lithuanian language, love is not a passive observer, but rather an active force that drives the course of action. 3. The cases of usage that represent the source domains of ITEMS OF THE INANIMATE WORLD (19.4%) and PLANTS (4.8%) indicate that love is an unchecked feeling that requires a lot of effort and dedication from those in love. 4. The metaphorisation tendencies of the concept LOVE are similar to those of its synonyms (crush, affection, infatuation). Amidst the source domain of NATURAL PHENOMENA, the conceptual metaphors CRUSH, INFATUATION IS FIRE, and AFFECTION, INFATUATION IS WATER prevail.5. The most productive source domain of the concept PASSION is the INANIMATE WORLD (NATURE) (40.5%). The underlying conceptual metaphors PASSION IS FIRE (24.9%), PASSION IS THE SUN (2.7%) and PASSION IS WATER (8.1%) show that passion (much like love) is compared to sacral elements of the Baltic religions: fire, sun, and water, only the sacral meaning is no longer there, and passion associates with the destructive spring. 6. The cases of usage that represent the conceptual metaphors PASSION IS THINGS, PASSION IS FOOD, PASSION IS WILD ANIMALS, and PASSION IS ACTION show that there is a negative emotional attitude towards passion in the world-view of the Lithuanian language. 7. The concept LOVE and its synonym passion share similar tendencies for metaphorisation. The source domain of NATURAL PHENOMENA is dominated by the conceptual metaphor LOVE/PASSION IS FIRE, while the source domain of MAN AS A PHYSICAL BEING, by the conceptual metaphor LOVE/PASSION IS ACTION. In the world-view of the Lithuanian language, love is a pure, strong, and eternal feeling, one that is tied with sacral elements of Baltic religions, while passion is defined as a strong yet fleeting emotion that has a destructive source. It can be said that Lithuanians value love and not passion. Of course, the scope of data does not facilitate making any major generalisations, yet the limited empirical material, too, can give insight into some clear tendencies, all the more as there have been not efforts to study the concept of LOVE in Lithuanian linguistics so far. [From the publication]